„Kiekvienai moteriai, kuri šiandien serga arba jau pasveiko, norėčiau pasakyti: niekada neatsigręžk atgal, niekada nebijok gyventi, visada džiaukis ir galvok tik optimistiškai, tada ir aplinka pradės keistis“, – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Stilius“ kalba Jolanta Wolff. Pati ne vieną kartą praėjusi sudėtingą ligos kelionę, Jolanta šiandien gyvena Berlyne, kur dirba neįprastą apatinio trikotažo modelio darbą. Jis moteriai ne tik papildoma veikla, tačiau ir itin svarbi socialinė pagalba.
Lemtinga pažintis
Likimas J. Wolff metė nelengvų išbandymų dar gyvenant Lietuvoje, nenustojo ir moteriai įsikūrus Berlyne, kur pradėjo naują laimingo gyvenimo etapą. Šiemet ji išrinkta Berlyno lietuvių bendruomenės pirmininke.
Prieš 17 metų atsitiktinė pažintis ir lemtingas šokis apvertė moters pasaulį. Gimtosios Klaipėdos naktiniame klube ji susipažino su vokiečiu Dittmaru, kuris vėliau tapo jos sutuoktiniu. Jautrios prigimties Jolanta neslepia, kad iki šiol nežino, iš kur rado drąsos pakviesti šokti nepažįstamą vyrą. Tiesa, abu tuomet jau buvo ant skyrybų slenksčio, tad naujoji pažintis tik paskatino žengti žingsnį ir kurti naujus santykius.
„Susipažinome visai netikėtai naktiniame klube, restorane, mane ten nuvedė draugė. Žinote, kai pamačiau savo dabartinį vyrą, man viduje kažkas labai suspurdėjo, tikrai nebūčiau pagalvojusi, kad galiu jį pakviesti šokiui, bet pakviečiau. Ir nuo tos minutės užsimezgė meilė“, – pirmąsias pažinties akimirkas prisimena moteris.
Po metų pažinties Jolanta susikrovė lagaminus, pasiėmė sūnų ir pakėlė sparnus į Vokietiją, kur Dittmaras dirbo didžiausioje statybos įmonėje. Metus Vokietijoje pagyvenusi grįžo į Klaipėdą, tačiau po dvejų metų Jolantos šeima visam laikui persikraustė į Vokietiją.
Vokietijoje lietuvė iš karto pradėjo mokytis vokiečių kalbos ir žvalgytis, ką daryti toliau, nes dirbti pagal turimą medicinos felčerės profesiją nebegalėjo. Pasak Jolantos, sudėtingu metu didžiausia atrama buvo sutuoktinis bei ten įsikūrusi lietuvių bendruomenė.
„Lengviau pasidarė, kai suradau lietuvių bendruomenę. Į ją įsijungiau gana aktyviai, darėme renginius, susitikimus, tada pamačiau, kad iš tikrųjų tos šalies nėra ko bijoti, tu pats savęs bijai ir kažko išgyveni. Kitas dalykas – mane labai palaikė vyras. Kartais grįždavau vėlai, bet rasdavau paruoštą vakarienę, iš ryto kava į lovą. Tai labai nuostabu“, – pasakoja lietuvė.
Romantiškas ir gražus santuokinis gyvenimas tęsiasi iki šiol. Tiesa, Jolanta neslepia, kad santuokos pradžioje ji bandė perauklėti savo mylimąjį ir padaryti įtaką jo mitybai. Sako, ir pačiai vokiškas maistas nebuvo į naudą. Tada moteris prisiminė vegetarizmą ir senus savo įpročius.
„Priaugau svorio, čia atsivežiau keletą ligų, kurias turėjau Lietuvoje – jos čia paūmėjo. Rėmens graužimas, pilvo pūtimas nuo maisto, neteisingas miegas ir dar eilė dalykų, kurie rodo, kad su tavimi nėra viskas gerai. Kai tapau vegetare, pastebėjau, jog esu pati sau lengvesnė, man susitvarkė viduriai, sumažėjo rūgštingumas, tiesiog pradėjau jaustis gerai.
Vyras anksčiau sakydavo: negali būti, aš mėsą valgiau ir valgysiu. Tai dabar jis sako: man tiek mėsos nereikia: pusryčiams, pietums, vakarienei. Užtenka tik vieną kartą vakarienei valgyti mėsos, o svarbiausia – jis jaučiasi geriau“, – pasakoja Jolanta.
Sukrėtusi žinia apie ligą
Netrukus Vokietijoje Jolanta pakeitė ir profesinę kryptį, įsidarbino slaugos darbuotoja, vykstančia seneliams padėti jų namuose. Po kurio laiko įsidarbino slaugos namuose. Nors buvusi patirtis Klaipėdoje, kai vadovavo slaugytojų skyriui, buvo išmokiusi visko, dar kartą teko mokytis kantrybės, tolerancijos, pagarbos.
„Sudėtinga kalbėtis su žmogumi, aiškinti jam apie gyvenimą, arba žaisti specialius žaidimus su taškiukais, rutuliukaisbei piešti, kai tam žmogui devyniasdešimt metų ir jis po insulto, arba jaunas žmogus po insulto, su labai didele dimensija arba Alzheimerio liga. Prie tokio žmogaus prieiti yra labai sudėtinga, nes kartais gauni visiškai kitą reakciją. Tu atiduodi jam visą širdį, o jis gali tau trenkti“, – sako slauge dirbusi Jolanta.
Tačiau po vieno profilaktinio vizito medicinos centre, Jolanta ir pati netikėtai sužinojo apie savo ligą. Moteris neslepia: išgirsta diagnozė išgąsdino ir ją, ir šeimos narius.
„Liga yra keista, nes tu gali nieko nejausti. Kadangi mus pakvietė į pokalbį su vyru, nuvažiavome kartu. Gydytoja labai šauniai, jautriai kalbėjo, kad tai nėra pasaulio pabaiga, jog tas augliukas yra labai nedidelis – 2.7 centimetro, kad mes jį išoperuosime, jūs gyvensite kaip kitos moterys, bet paskui nuspręsime, kokį jums gydymą paskirti.
Atsinaujino tris kartus
Tikrai žinojau, kad man bus taikoma chemoterapija, spindulinė terapija, radioterapija. Po operacijos ilgai galvojau, ilgai mąsčiau, o gydytojai iš tikrųjų su konsiliumu nusprendė man skirti chemoterapiją ir spindulinę terapiją, kai spinduliai nukreipiami į tą krūties vietą, kurioje buvo augliukas. Pameditavau, kas man labai pagelbėjo, truputėlį save nuraminti, atėjo suvokimas, kad aš galiu kažką padaryti, kažką pakeisti“, – atvirauja pašnekovė.
Paradoksalu, tačiau dar iki ligos Jolanta gyveno sveikai ir prielaidų tokiai diagnozei neturėjo. Sužinojusi apie ligą, ji stojo į kovą ir priėmė lemtingus sprendimus – pasiryžo kūrį laiką badauti.
Tačiau po kiek laiko moterį vėl supurtė baisi žinia – liga atsinaujino. Jolanta atvirai teigia: teko dar labiau įsiklausyti į savo organizmą, vėl peržiūrėti dietą. Šiandien jos šaldytuve neberasime pieno produktų, greitojo maisto. Tačiau Jolanta tokiu savo pasirinkimu nieko neskatina, atvirkščiai, sako, kiekvienam savas kelias.
„Kai liga atsinaujino antrą kartą, mane tai dar labiau sukrėtė. Dar labiau pradėjau žiūrėti į dietą, į save, dar labiau domėtis, kas darosi su mano organizmu, augliukas buvo labai mažas, 7 milimetrų, bet vis tiek jį pašalinome ir po trijų metų aš susirgau trečią kartą. Taip, augliukas buvo labai mažytis trijų milimetrų, bet vis tiek liga atėjo ir toje pačioje vietoje. Tai buvo priimtas kitoks sprendimas, buvo galima daryti masaktomija, visai pašalinti krūtinę arba dalį krūties arba pašalinti vidinius audinius ir ten įdėti implantus, ką aš padariau“, – atskleidžia tris kartus ligą įveikusi Jolanta.
Netikėtas skelbimas
Lietuvės gyvenimas toliau negailėjo iššūkių ir nuotykių. Atsitiktinai pamačiusi skelbimą apie medicinos kongresą ir madų šou, skirtą moterims, sergančioms krūties vėžiu, ji pati susigundė tokia akcija ir tą patį vakarą nusprendė prisijungti prie kilnios misijos.
„Mane labai suintrigavo tas madų šou. Labai neįtikėta, moterys modeliai, kurios persirgusios krūties vėžiu, rodė maudymosi kostiumėlius, liemenėles, apatinį trikotažą, marškinėlius, kurie yra skirti moterims, prasirgusioms arba išoperuotoms po krūties vėžio.
Žiūriu ir galvoju: gal Jolanta galėtų pabandyti? Ir gal ne prasčiau ir neblogiau galėtų pasirodyti? Ir man pavyko pakalbinti tris atstovus iš tų kampanijų. Viena jų iš karto atsakė pozityviai, kad galiu rašyti prašymą. Tai ir padariau tą patį vakarą“, – džiaugiasi moteris.
Nuo to laiko Jolanta įsitraukė į neįprastą veiklą, net tapo akcijų ambasadore ir dar netikėtai atrado darbą apatinio trikotažo parduotuvėje, viename Berlyno prekybos centrų.
„Visai netikėtai mudu su vyru vaikščiojome po parduotuves ir jis pastebėjo vieną lentelę, jog apatinio trikotažo parduotuvė ieško pardavėjos konsultantės. Mano vyras netgi timptelėjo už rankos, sako: tu pažiūrėk, gal tau čia būtų vieta, einame žiūrėti, tau tikrai pavyks. Man pavyko, mane priėmė, apmokė. Žinote, mano patirtis šitame darbe labai padeda kalbėtis su moterimis, aiškinti, kodėl liemenėlės yra svarbu, kodėl ši spalva yra labai svarbi“, – tikina lietuvė.
Šiandien Jolanta – laiminga, save atradusi, susikūrusi naujus tikslus ir džiaugiasi, kad drąsina ir moko pasitikėjimo kitas moteris. Pasak Jolantos, kiekvienas žmogus gali būti mokytoju ir padėti kitiems.
„Sustiprėjau, savimi pradėjau pasitikėti, tarp kitko tapau blogere, „Instagram“ esu atidariusi grupę „Tikėk savimi“. Ten keliu optimistiškas gaideles, muziką. Tikėjimas savimi, ko gero, ir yra pasikeitimas“, – kalba J. Wolff.
Plačiau – gegužės 14 d. laidos „Stilius“ įraše.
Parengė Miglė Valionytė.
