Eksperimentinis vėžį naikinantis virusas pirmą kartą buvo suleistas žmogui ir tikimasi, kad atlikus bandymus galiausiai paaiškės, jog tai nauja sėkmingos kovos su vėžiniais navikais žmogaus organizme priemonė, rašo „Science Alert“.
Kandidatas į vaistus, vadinamas CF33-hNIS (dar žinomas kaip „Vaxinia“), yra vadinamasis onkolitinis virusas, t. y. genetiškai modifikuotas, skirtas selektyviai užkrėsti ir naikinti vėžines ląsteles, tausojant sveikąsias.
CF33-hNIS atveju modifikuotas raupų virusas veikia patekdamas į ląsteles ir replikuodamasis. Galiausiai užkrėsta ląstelė sprogsta ir išskiria tūkstančius naujų viruso dalelių, kurios veikia kaip antigenai, skatinantys imuninę sistemą atakuoti netoliese esančias vėžines ląsteles.
Ankstesni tyrimai su gyvūnų modeliais parodė, kad šis vaistas gali tokiu būdu panaudoti imuninę sistemą vėžinėms ląstelėms medžioti ir naikinti, tačiau iki šiol nebuvo atlikta jokių bandymų su žmonėmis.

Tai ką tik pasikeitė, nes vaisto kūrėjai – Los Andželo vėžio priežiūros ir tyrimų centras „City of Hope“ ir Australijoje įsikūrusi biotechnologijų bendrovė „Imugene“ – paskelbė, kad pradedamas pirmasis klinikinis tyrimas su žmonėmis.
„Mūsų ankstesni tyrimai parodė, kad onkolitiniai virusai gali paskatinti imuninę sistemą reaguoti į vėžį ir jį naikinti, taip pat paskatinti ją geriau reaguoti į kitus imunoterapijos metodus“, – sako „City of Hope“ onkologas ir pagrindinis tyrėjas Danengas Li.
Šio potencialo išnaudojimas pirmiausia priklausys nuo to, ar CF33-hNIS yra saugus vartoti žmonėms – pirmajame tyrimo etape daugiausia dėmesio skiriama vaisto saugumui ir toleravimui.
Tikimasi, kad tyrime iš viso dalyvaus 100 dalyvių, kurių kiekvienas bus suaugęs pacientas, turintis metastazavusį arba išplitusį solidinį naviką, prieš tai išbandęs bent dvi standartinio gydymo linijas.
Įtraukus į tyrimą, šiems asmenims bus skiriamos mažos eksperimentinio gydymo dozės tiesiogine injekcija arba suleidžiant į veną.

Jei pirmieji rezultatai bus sėkmingi ir CF33-hNIS bus pripažintas saugiu ir gerai toleruojamu, atliekant papildomus bandymus bus tiriama, kaip vaistas dera su pembrolizumabu – esamu antikūnų preparatu, jau naudojamu vėžio imunoterapijai.
Šiuo metu klinikiniais tyrimais bandomoje viruso versijoje yra žmogaus natrio jodido simporteris (hNIS) – baltymas, leidžiantis mokslininkams atvaizduoti ir stebėti viruso replikaciją, taip pat suteikiantis papildomą būdą pažeisti vėžio ląsteles pridedant radioaktyvaus jodo.
Tačiau prieš nustatydami veiksmingumą mokslininkai pirmiausia sieks išsiaiškinti, kaip pacientams sekasi vartoti vaistą, fiksuos bet kokio nepageidaujamo poveikio dažnumą ir sunkumą, taip pat tirs, kaip dalyviams sekasi vartoti vaistą didinant mažas dozes.




