„Permainingi – pernelyg švelniai pasakyta. Greičiau turbulentiški“, – pastaruosius savo gyvenimo metus Lietuvoje apibūdina belgas dviratininkas Remis De Mey (20 m.). Jaunuolis jaukinasi Kauną, kuriame tik ką užbaigė pirmąją pavasario egzaminų sesiją ir kuriame belgišką vėliavą ant jo sportinės aprangos pakeitė lietuviška trispalvė. Dar daugiau: netrukus R. De Mey dviračiu mins į Italiją, o labdaringoje kelionėje surinktos lėšos keliaus onkologinėmis ligomis sergantiems Lietuvos vaikams.
„Lietuvoje belgų sutinku nemažai. Visų mūsų istorijos rimuojasi: pamilome lietuves ir dėl jų atsikraustėme čia. Meilės emigrantai, kaip šiais laikais madinga sakyti“, – šaržuoja R. De Mey.
Belgijos treke – simpatija iš pirmo žvilgsnio
Kardinaliai jaunuolio gyvenimo trajektoriją perbraižiusi lemtinga pažintis prasidėjo 2019 m. Belgijoje. Tuo metu vaikino gimtajame Gento mieste vyko Europos treko čempionatas. Daugkartinis nacionalinių dviračių treko pirmenybių prizininkas R. De Mey tąkart į trasą neišmynė, kadangi gydėsi neseniai patirtą traumą, bet atvyko palaikyti savo bičiulių.
Tose pačiose varžybose su Lietuvos jaunių ir jaunimo rinktine startavo Raimundo Sargūno specializuoto ugdymo sporto krypties mokyklos Panevėžyje auklėtinė Erika Župerkaitė. Skrečo rungčiai apšilinėjanti dviratininkė greitai patraukė R. De Mey dėmesį. Jaunuolis nebegalėjo galvoti apie nieką kita, tik iš dalyvių minios išsiskyrusią anksčiau nematytą merginą, todėl draugams užbaigus pasirodymus treke, jis išskubėjo namo ir ėmėsi neeilinės paieškos operacijos.
„Tą vakarą jaučiausi kaip koks detektyvas. Socialiniuose tinkluose tikrinau visas varžybų nuotraukas, ieškodamas tos merginos. Radau vieną kadrą, prisiartinau ir išsiryškinau ant varžybinės aprangos prisegtą dalyvio numerį, pagal jį oficialiame čempionato dalyvių sąraše ir susiradau Eriką. Tiesą pasakius, gal ne visai kaip detektyvas – iš dabartinės perspektyvos galvoju, kad galėjau pasirodyti netgi maniakiškai, – prisimena R. De Mey. – Suvedžiau Erikos vardo ir pavardės kombinaciją į feisbuką. Ekrane iššoko anketa su nuotraukoje besišypsančia gražuole mergina. Man pakirto kojas. Drebančiais pirštais suskrebenau jai žinutę, sveikindamas iškovojus septintąją vietą.“
E. Župerkaitė neskubėjo per arti prisileisti nepažįstamojo ir atmetė jo pasiūlymą surengti treniruotę draugę. Vis tik vaikinas netikėtai gavo progą darsyk išvysti lietuvę. Prieš pat skrydį į Vilnių, E. Župerkaitė susižeidė. Komandos personalas jau buvo išvykęs į Lietuvą autobusu, todėl vėlų vakarą lietuvei prireikus nuskausminamųjų, nebeliko nieko kito, kaip kreiptis į nepažįstamąjį.
Po dvidešimties minučių R. De Mey medikamentus su dviračiu pristatė į viešbučio, kuriame su kitais sportininkais buvo apsistojusi E. Župerkaitė, fojė.
Be didesnės dvejonės: ateičiai lipdyti pasirinko Lietuvą
Po trumpo pasišnekučiavimo viešbutyje, įvykiai įsibėgėjo kaip nuo kalno riedanti sniego gniūžtė. Kasdieniai skambučiai ir žinutės, romantiškas pasimatymas Jungtinės Karalystės sostinėje Londone, skrydžiai vienas pas kitą pakaitomis į Lietuvą ir Belgiją, ilgėjantys vizitai ir vis sudėtingesni atsisveikinimai.
„Prieš metus baigiau vidurinę mokyklą. Pribrendo metas sprendimams. Nesakyčiau, kad svarstymų būta ilgų ir varginančių. Priešingai – gana lengvai priėjome prie vieningos nuomonės ir bendrai mudviejų ateičiai pasirinkome Lietuvą. Šalį, kuri man užaugino Erikutę“, – sako R. De Mey.
Porelė 2021 m. apsigyveno istorinėje laikinojoje sostinėje Kaune. Didesnį miestą jaunuoliai pasirinko ir dėl studijų, ir dėl geresnių darbo perspektyvų, ir dėl galimybės profesionaliai sportuoti.
„Nuostabus jausmas gyventi Lietuvoje. Žinote, kas man pačiam keista? Šioje šalyje jaučiuosi labiau namuose negu Belgijoje. Galbūt todėl, kad namai ten, kur širdis, o širdis juk Erikutė. Lietuvoje man patinka absoliučiai viskas: miestai, gamta, žmonės. Niekada, net šimtąją sekundės dalį nesigailėjau persikraustęs į Lietuvą“, – tikina užsienietis.
„Tik vienas dalykas mane erzina – tai posakis „ramus kaip belgas“. Jis neatitinka realybės. Belgai nuolat kažkur skuba, patiria įtampą, lekia, preciziškai stengiasi viską planuoti penkerius metus į priekį. Sakyčiau, kad belgai iš lietuvių turėtų pasimokyti to ramumo, dažniau gyventi šioje akimirkoje ir ja tiesiog mėgautis“, – priduria jaunuolis.
Nors integruotis Lietuvoje, pasak užsieniečio, jam sekasi puikiai, kultūrinį šoką Lietuvoje jam vis tik teko patirti. Pastarasis susijęs ne su kuo kitu, o lietuviškąja dviračių kultūra, tiksliau – automobilių vairuotojų požiūriu į dviratininkus keliuose.
„Kartais vairuotojai ne tik kad nepagarbiai elgiasi su dviratininkais, bet dar ir piktybiškai: bando automobiliu nustumti tave į kelkraštį, užkiša kelią, pasitaiko, kad, atsidarę automobilio langus, pradeda baubti. Taip kad lietuviai tikrai nėra ksenofobai, bet dviračiofobai – taip“, – stebisi iš dviračių Mekos atvykęs R. De Mey.
Nepaisant to, belgas nenutolo nuo didžiausios savo aistros – dviračių sporto. Po turizmo ir sporto vadybos studijų Lietuvos sporto universitete vaikinas treniruojasi su profesionalia „Kaunas Cycling Team“ dviračių komanda, kurios marškinėliais vilki Lietuvos ir Baltijos čempionas Venantas Lašinis.
Labdaringas iššūkis – 1600 km dviračiu per Alpes
Belgas R. De Mey įspūdingai pažymėjo savo naujojo lietuviškojo gyvenimo etapo pradžią. Priėmęs sprendimą kelti sparnus į Kauną, 2021 m. liepą jaunuolis dviračiu iš Belgijos atmynė į Lietuvą. Per 8 dienas dviratininkas įveikė beveik 1600 km nuo Gento miesto iki Marijampolės rajono Kalvarijos.
„Prieš išvykdamas surinkau lėšas, kurias paaukojau onkologinėmis ligomis sergančiais Lietuvos vaikais ir jų artimaisiais besirūpinančiam labdaros ir paramos fondui „Rugutė“. Vėliau nuvykau į onkologinę ligoninę, kurioje sutikau mažą berniuką vardu Bernardas. Pamatęs laimingą vaiko veiduką ir vilties kupinas akis, supratau, kad toks ir buvo mano kelionės tikslas. Pagalba kitam žmogui, viltis padaryti pasaulį šiek tiek gražesnį ir geresnį. Ir, žinoma, noras įnešti ir savo indelį į šviesesnį Lietuvos rytojų“, – pabrėžia R. De Mey.
Ne tik mylimąją E. Župerkaitę, bakalauro studijas ir profesionalią dviračių sporto komandą R. De Mey atrado Lietuvoje. Vaikinas pasakoja sutikęs ir keletą artimų draugų lietuvių. Draugystę su trimis jais – patyrusiais Lietuvos dviračių sporto atstovais Gedvinu Serafinu, Aivaru Naujokaičiu ir Tadu Kalesnyku – išbandys nutrūktgalviškas iššūkis įpusėjus liepos mėnesiui. Ketveriukė ruošiasi
„ITALTU“ – po iškilmingų išlydėtuvių Kalvarijoje pedalus dviratininkai mins iki Italijos šiaurės rytuose esančio Vičencos miesto.
„Lietuviai vaikinai, priešingai negu daug kitų sutiktų žmonių, niekada nesakė, kad aš kiek pamišęs. O man atrodo, kad aš tiesiog stengiuosi mėgautis gyvenimu ir savo pavyzdžiu įkvėpti kitus. Išgirdę mano sumanymą, prisijungti prie manęs Gadva, Aivaras ir Tadas pasisiūlė patys, su laiku užsidegę lygiai taip pat, kaip ir aš. Jie yra puikūs vaikinai su auksinėmis širdimis. Kelionė į Italiją vėl bus labdaringa: organizuosime aukcioną, kurio metu pardavinėsime profesionalių sportininkų – lietuvių krepšininkų ir buvusių NBA žaidėjų – marškinėlius, sportbačius ir kitą inventorių. Taip pat paramą renkame per „Gogetfunded“ platformą. Visos lėšos keliaus „Rugutei“, – pasakoja R. De Mey.
Tiek pernykštėje, tiek šiųmetėje belgo kelionėje numatomas panašus kilometražas, t. y. 1600 km, tačiau kardinaliai skirsis reljefas, o pagrindiniu iššūkiu taps Alpių kalnai.
„Viliuosi, kad mums pavyks įveikti po 200 km kasdien, o pati „ITALTU“ užtruks 8–10 dienų. Konkrečiai įvardinti neįmanoma, nes tokias keliones dažnai lydi sunkiai numatomi atsitikimai. Tarkime, jeigu išpuls lietingi orai, minsime ilgiau. O štai vieną kelionės dieną minsime išskirtinai įkalnėmis. Svarbiausia – kaip nors išgyventi Alpes. Vien pagalvojus apie jas sukyla adrenalinas. Labiau už Alpes baiminuosi Lenkijos kelių. Pernai būtent ten ir išgriuvau, žinoma, prisidėjo ir nuovargis. Vietos, kuriose miegosime, bus nuspręstos paskutiniuose kilometruose. Nežinodami, kaip minsis, viešbučių negalime rezervuotis iš anksto. Labai daug dedamųjų“, – dėsto R. De Mey.
Labdaringoje „ITALTU“ kelionėje dviratininkus automobiliu lydės „pirmoji pagalba“ – lietuviškas ekipažas su didžiausia R. De Mey sirgale E. Župerkaitė priešakyje.
„Remį palaikau ir palaikysiu bet kuriame jo pasirinkime ar sprendime. Jis tai labai gerai žino ir tikiu, kad būtent tai jį motyvuoja užsibrėžti tikslus, kurie kitiems gali pasirodyti visiškai beprotiški. Išvykti gyventi į Lietuvą dėl merginos? Kodėl gi ne. Minti dviračiu dešimt dienų į Italijos Alpes? Žinoma. Manau, kad mes esame puikus pavyzdys to, jog ko nors stipriai norint ir to siekiant, tau būtinai pavyks“, – neabejoja E. Župerkaitė.
