„Mes su Vidu net turime tokį savo ritualą: „Na, meile, pasvajokim“. Tik apie svajones norėčiau priminti – dėl jų reikia pasistengti“, – LRT RADIJO laidoje „Vasaros popietė“ kalbėjo Indrė Stonkuvienė. Šiandien ji šypsosi, kad beveik visos jos svajonės – jau išsipildžiusios, ir džiaugiasi savo iniciatyvomis galinti įkvėpti bei padrąsinti minias moterų.
Socialinių tinklų žvaigždės I. Stonkuvienės iniciatyvai „Moterų pasaulyje“ (vėliau pavadintai ir „Mamų pasaulyje“) – jau 10 metų. Per dešimtmetį stiprybės, įkvėpimo, padrąsinimo viena iš kitos garsios moters dėka ėmė semtis tūkstančiai moterų, iš jų tvirtybės sėmėsi ir pati I. Stonkuvienė.
LRT RADIJO laidoje „Vasaros popietė“ ji prisiminė, kad mintis burti moteris vienijančią iniciatyvą jai kilo iš nelengvo etapo, kurį tuo metu išgyveno pati.
„Pastojau tuo pat metu, kai buvo labai intensyvus laikas <...>: daug projektų, filmavimų. Pastebėjau, kad tam tikrais momentais, kai prodiuseriams arba kolektyvui, kuriame esi viena moteris, praneši ir džiaugsmingai sakai: „Aš laukiuosi“, – kabinete tyla. Tada supratau, kad tai, kas man savaime suprantama – nauja gyvybė, santykiai, kuomet reikia džiaugtis, arba netektis tam tikra prasme, dėl kurios reikia liūdėti – nėra visiems suprantama“, – dalijosi I. Stonkuvienė.
Ji, kaip pati sako, pasirinko auginti dukrą Ceciliją ir mėgautis motinyste, atsiriboti nuo darbų. Visgi iš visuomenės sulaukdavo skaudžių replikų: „Augini vaiką, sveikiname, o ką dar veiki? Kada ketini sugrįžti į darbus?“
„Dieve tu mano, galvojau, pamatytum mane, kaip aš dabar atrodau, <...> įsispraudusi į korsetines kelnaites, hormonų audros, čia karšta, čia šalta, darai valgyti, stebi vaiką... Turbūt tada ir buvo toks momentas, kai norėjau visų pirma įrodyti, kad aš pakankama, verta vėl grįžti į tą rinką“, – kalbėjo I. Stonkuvienė.
Jai nepatiko aplinkinių požiūris į vaiką auginančią mamą. Tuo metu ji labai gerai suprato ir savo mamą. „O ką mamytė, irgi nieko nedirba? Ji dar daugiau dirba, nes tai yra be proto svarbus dalykas. Svarbiausias dalykas yra šeima ir vadinamasis židinio kurstymas. Supratau, kad visuomenėje tai yra nurašoma“, – sakė garsi moteris.
Iš šeimos gyvenimo atėjusios, taip pat ir asmeninės patirtys ją įkvėpė imtis pokyčių. Taip I. Stonkuvienė išdrįso viešai prašnekti apie pogimdyvinę depresiją. Sako nesitikėjusi, kad jos žinutė sukels tokį sprogimą ir sulauks tiek daug dėmesio.
„Ėmiau kalbėti tik jau praėjus tam laikotarpiui, pavadinkime, išsigydžiusi arba suvokusi, kas su manimi tuo metu vyko. Nes tu pažiūri į aplinką ir kitas mamas – visos laimingos, ypatingai socialiniuose tinkluose, ir tu sėdi. Tu myli tą vaiką ir viskas yra gerai, bet natūraliai esi be miego, pavargusi, -n dalykų, apie kuriuos tuo metu daug kas nešnekėjo.
Man buvo keista, kad po straipsnio aš iš savo aplinkos žmonių sulaukiau nuostabos: „O, Dieve, tau depresija?“ Jie galvojo, kad čia esamasis laikas. Supratau, kaip tai gilu, kaip svarbu ir reikalinga apie tai šnekėti, ypač kai tu esi tame etape, jautiesi vienišas ir tikrai bijai apie tai šnekėti, bijai visuomenės požiūrio, nes apskritai depresija gi yra „pilnos sėdynės išmislas“ – eik daugiau dirbti, mes juk visos gimdėme, auginome“, – prisiminė moteris.
Visgi su panašiais išgyvenimais susiduriančios nepažįstamos moterys po I. Stonkuvienės išpažinties pasijautė suprastos. Jos garsiai moteriai ėmė siųsti laiškus, dėkoti, rodyti I. Stonkuvienės mintis savo vyrams ir kartoti, kad tai – ir apie jas pačias.
Net ir po 10-ies metų, kuriuos po pirmojo susibūrimo skaičiuoja iniciatyva „Moterų pasaulyje“, I. Stonkuvienė sako pastebinti, jog kalbėti ne vien apie šviesiąją motinystės pusę dar reikia. Moterys tebesirenka į renginius, kuriuose pajaučia vienybę, bendrumą, prasmę, savitarpio pagalbą. Didelis dėmesys skiriamas ir sergančius vaikus auginančioms mamoms.
„Žodžiais nepavyksta apsakyti, kokia ten būna energija ir kokie mainai vyksta“, – apie moterų susibūrimus su šypsena kalbėjo jų iniciatorė I. Stonkuvienė.
Laidos „Vasaros popietė“ vedėjos Gerūta Griniūtė ir Gabrielė Martirosian pastebėjo, kad pastaruoju metu žinoma moteris socialiniuose tinkluose džiaugiasi pamilusi sveiką gyvenseną, sportą. Galbūt pokyčiai į I. Stonkuvienės gyvenimą atėjo drauge su mylimuoju Vidu Bareikiu?
„Manau, kiekvienas turi atrasti savo kelią. Ir tas žmogus, kuris nėra tam pasiruošęs, jam gali būti ir trys žmonės, kurie sakys: eik sportuoti, sveikai gyvenk, džiaukis.
Visgi man atrodo, kad svarbiausia – mums pačioms suvokti, kai labai liūdna ir sunku, kad mes turime susidraugauti pačios su savimi. Išmokti save išgirsti, ko mums iš tikrųjų reikia, pačios sau spirti į tą sėdynę, kas yra be proto sunku, net ir fiziškai ją pasiekti. Nelaukti su ištiesta ranka pagalbos ir vilties – tikrai žinau, nes pati ten buvau.
O kai susidraugausime pačios su savimi, galėsime save paskatinti judėti į priekį, priimti gyvenimo iššūkius, mesti sau iššūkius. O su mažomis pergalėmis mokysimės pasidžiaugti savimi, ne tik užsiimti saviplaka“, – mintimis dalijosi I. Stonkuvienė.
Nors džiaugiasi sportišku kūnu, maudynėmis šaltame vandenyje ir kasdieniu sportu, I. Stonkuvienė sako neturėjusi tikslo numesti svorio. „Turbūt, kalbėti reikėtų net ne apie išvaizdą, o apie vidinę sveikatą ir būseną, kuri yra be proto svarbi. Spindinčios akys išduoda viską“, – šypsojosi I. Stonkuvienė.
Ji pridūrė, kad svarbu kurti savo gyvenimo taisykles ir neklausyti, ką sako kiti. „Jie sako, jie kalba. Gerai, kad kalba, bet jie pasakė ir pamiršo, o tu ir nešiojiesi tą naštą. Tai reikėtų nusimesti tą naštą ir visų pirma išsiaiškinti, ar tai yra tavo baimės. Nes dažnu atveju, kai nuoširdžiai savęs paklausi, supranti, kad tai net nebuvo tavo baimė, o šalia esančio žmogaus baimė, primesta tau“, – sakė I. Stonkuvienė, pabrėžusi, kad sąmoningas požiūris ir atsigręžimas į save jai – labai svarbus.
Paklausta apie svajones, ji pasidžiaugė, kad šiandien beveik visos jos svajonės – jau išsipildžiusios, belieka svajoti, kad viskas tekėtų įprasta vaga. „Mes su Vidu net turime tokį savo ritualą: „Na, meile, pasvajokim“. Tik apie svajones norėčiau priminti – dėl jų reikia pasistengti. Tam reikėtų investuoti šiek tiek savo laiko ir, galbūt, kažkokią energiją – pyktį, pavydą – nukreipti į svajonės pasiekimą. Tikrai pildosi. <...>
Mano svajonės dabar jau praktiškai išsipildžiusios, tiesiog turiu tikslą jas išlaikyti ir toliau kiekvieną dieną nepamesti taisyklių, apie kurias šneku“, – kalbėjo I. Stonkuvienė ir pridūrė toliau norinti kurti gražias iniciatyvas ir daryti gerus darbus, kuriais ji garsėja jau daugelį metų.
Visas pokalbis su I. Stonkuviene – gegužės 30 d. „Vasaros popietės“ įraše.
