Jungtinė Karalystė, palikusi nuošaly infliacijos bėdas ir kitus vidinius nesutarimus, pradeda didžiules keturių dienų iškilmes. Britai jau pasiruošę sveikinti savo monarchę su rekordiniu valdymo jubiliejumi. Britų mylima ir viso pasaulio gerbiama Elžbieta II soste jau 70 metų.
Elžbieta gimė 1926-ųjų balandį Jorko kunigaikščių šeimoje. Tiesa, iš pradžių nemąstyta, kad ji kada nors valdys šalį. Mirus jos seneliui Jurgiui V, sostas turėjo atitekti Elžbietos dėdei Edwardui, bet šis nuo karališkųjų pareigų atsitraukė. Taigi sostas atiteko jo broliui Albertui, kuris pasiliko šeimos vardą, 1936-aisiais tapo karaliumi Jurgiu VI, o jo sutuoktinė – karaliene konsorte Elžbieta, dar vadinta karaliene motina. Princesė Elžbieta buvo ugdoma namuose, o karališkąsias pareigas pradėjo eiti Antrojo pasaulinio karo metais.
Savo princą Elžbieta sutiko, kai jai buvo vos aštuoneri, o Philipui – 13 m. Tiesa, jaunuolis princesę sužavėjo kiek vėliau, kai jie vėl susitiko po penkerių metų, 1939-aisiais. Jaunatvišką susižavėjimą ilgainiui pakeitė rimtesni jausmai, tačiau sumainyti žiedus pora nusprendė kur kas vėliau – apie vestuves pranešta 1947-aisiais. Tų pačių metų lapkričio 20-ąją princesė ir Philipas susituokė Vestminsterio abatijoje. Vestuvių dieną princesei buvo užmautas velsietiško aukso žiedas, derantis prie sužadėtuvių žiedo, kurį puošia deimantai iš princo Philipo motinos tiaros.
1948-ųjų lapkritį pora susilaukė pirmosios atžalos – sūnaus Charleso, dar po kelerių metų pasaulį išvydo ir dukra princesė Anne. Kiek paaugus vyresnėliams, Elžbieta II ir princas Philipas susilaukė dar dviejų sūnų – princų Andrew ir Edwardo.
1951-aisiais karaliaus Jurgio VI sveikata silpo, jaunoji princesė dažnai pavaduodavo tėvą viešuose minėjimuose ir renginiuose. 1952 m. pradžioje princesė su vyru išvyko į turą po Australiją, Naująją Zelandiją, Keniją, o vasario 6-ąją Kenijoje tuo metu viešėjusią porą pasiekė liūdna žinia – karalius Jurgis VI mirė. Taigi sostą paveldėjo vyriausioji jo dukra, pasirinkusi karališką Elžbietos II vardą. Tada ir prasidėjo jau 70 metų trunkanti Elžbietos II karališkoji kelionė.
Tiesa, įdomu, kad karūnuota Elžbieta II buvo prabėgus net 16 mėnesių, 1953 m. birželio 2-ąją. Aišku, ceremonija buvo labai iškilminga, jai netrūko karališkos prabangos. Tai buvo pirmoji ceremonija, kurią per televiziją galėjo stebėti milijonai žiūrovų visame pasaulyje. Per karūnavimą karalienei uždėta 1661-aisiais pagaminta gryno aukso karūna, sverianti 1,8 kg.
Karalienės pečius užgulė ne tik šlovė, bet ir karališkosios pareigos, o vardan jų teko aukoti ir šeimos dėmesį. Tiek Philipas, tiek vaikai ne kartą yra sakę, kad Elžbietos II dažnai nebūdavo namie. Taigi derinti šeimos ir karališkąsias pareigas monarchei nebuvo lengva. Prie vaikų auklėjimo itin svariai prisidėjo auklės ir močiutė, su kuria Elžbietos II vaikų santykis buvo labai artimas. Princas Charlesas per močiutės laidotuves pabrėžė jos svarbą: „Man ji reiškė viską, tad šios akimirkos laukiau su siaubu.“ Tiesa, nė vienas iš vaikų, nepaisant to, kad karalienė negalėjo jiems skirti itin daug laiko, nėra pasakę, kad karalienė buvo nerūpestinga motina. Princesė viename iš duotų interviu pabrėžė, kad su mama yra užsimezgęs tvirtas ir šiltas ryšys.
Per 96-erius gyvenimo ir 70 valdymo metų karalienės Elžbietos II istorijoje būta ir džiugių, ir tamsių akimirkų. Vieni iš ryškesnių sukrėtimų, palietę karališkąją šeimą – princesės Dianos žūtis, princui Andrew dažnai mesti kaltinimai dėl korupcijos bei skyrybų skandalas. Be to, princas buvo kaltintas neva triskart miegojęs su septyniolikmete. Bekingemo rūmai šiuos kaltinimus neigė. 2019 m. karalienės sūnus atsitraukė nuo karališkųjų pareigų.
Karalienė Elžbieta II šiandien yra aštuonių anūkų močiutė, turi 12 proanūkių. Tiesa, 2021-ųjų balandžio 9-ąją mirė karalienės gyvenimo atrama vadintas princas Philipas, su kuriuo ji išgyveno 73-ejus metus. Elžbieta II ne kartą yra sakiusi, kad nors daugeliui galėtų pasirodyti, kad jo vaidmuo nebuvo itin reikšmingas, princo Philipo indėlis į britų monarchiją buvo svarbus.
Pasak monarchijos istorijos profesorės Annos Whitelock, karalienė įvykdė ne tik karūnavimo priesaiką, bet ir tai, ką dar būdama dvidešimt vienerių pažadėjo kreipdamasi į sandraugos valstybes, – „atiduoti viską tarnaujant piliečiams ir imperinei šeimai“.
Istorikų teigimu, šio pažado karalienė Elžbieta laikosi jau 70 metų, o jos valdymas dažnai lyginamas – nors kartais ir ne geriausioje šviesoje – su jos bendravardės Elžbietos I. Būtent jos 44-eri metai soste 16 a. laikomi auksiniu Anglijos laikotarpiu. Ekonomikai augant, kaip ir Britanijos įtakai pasaulyje, klestėjo mokslas bei menai, tokie rašytojai kaip Viljamas Šekspyras.
Valdant Elžbietai II keitėsi valstybių tvarkos, griuvo Sovietų Sąjunga, keitėsi ir lyderiai. Su visais susitikdavo, visi mielai fotografuodavosi, nors, priešingai bendravardei Elžbietai I, nereiškė nuomonės, galinčios įžeisti. Monarchiją ji pavertė tautą vienijančia galia, o karalienė tapo užjaučianti per dideles netektis ar įkvepianti sunkiais laikotarpiais.
