Lietuvoje draudžiant elektroninėmis cigaretėmis prekiauti su vaisių, desertų ir kitais ne tabako skoniais bei neleidžiant saldiklių tokiuose skysčiuose, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos patikrinimai rodo, kad devynios iš dešimties elektroninių cigarečių neatitinka reikalavimų.
Šios tarnybos direktorė Goda Aleksaitė sutinka, kad Lietuvos elektroninių cigarečių rinkoje dominuoja neteisėti gaminiai. Pasak jos, dar labiau šokiruoja, kad nesumokėtos baudos, paskirtos nuo 2022 metų, viršija 103 tūkst. eurų.
„Esame teismų rate, nes praktiškai 100 proc. mūsų priimtų nutarimų yra apskundžiami. (...) Rinka yra tikrai, galima teigti, nesąžininga ir verslas toliau nesąžiningai veikia ir pažeidinėja įstatymų reikalavimus“, – penktadienį LRT radijui teigė G. Aleksaitė.
„Mes turime tas elektronines cigaretes, kurias aptinkame, siųsti į laboratoriją, patvirtinti, tam yra procesas, tai yra ir pinigai, kuriuos mes sumokame šioms laboratorijoms, ir tiktai turint teisinius įrodymus vėlgi sudaroma komisija, priimamas sprendimas ir atitinkamai tai užtrunka iki kelių mėnesių“, – pridūrė ji.
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos vadovės teigimu, įstaigos sprendimus skųsdamas teismui, verslas ginčija laboratorijų metodus, akreditacijas, „tam tikrų procedūrinių kabliukų ieško“.
„Nutinka taip, kad nuo metų iki dviejų tą pačią bylą tiria dėl vienos skonio cigaretės: ar banano, ar vanilės, ar mėtos. Argumentai (verslo – BNS) – užtempti laiką“, – kalbėjo G. Aleksaitė.
Pasak jos, verslui už prekybos pažeidimus iki 2024 metų lapkričio baudos siekė iki 2 tūkst. eurų, dabar galima už pakartotinius pažeidimus skirti iki 8 tūkst. eurų.
„Štai ir vakar (ketvirtadienį – BNS) buvo dvi bylos ir buvo du sprendimai, ir mes skyrėme po 3 tūkst. eurų baudą. Tai realybė yra tokia, kad jos yra didesnės, bet kol kas mūsų patirtis, kad ir jau dveji metai ir nuo didesnių baudų, vėlgi jos yra nemokamos ir neatgraso į rinką tiekti tas draustinas elektronines cigaretes“, – teigė G. Aleksaitė.
Ji siūlo iš esmės spręsti problemą.
„Visas paketas turi būti sisteminis sprendimas. Ir nuo to, kad tai turi būti švietimas, kad tai yra netinkamas vartoti produktas, licencijos, kurios išduodamos šiai veiklai, turi būti labai kontroliuojamos, atitinkamai stabdomos ar net iš viso naikinamos, kai tas verslas netinkamai vykdo veiklą“, – teigė ji.
Liberalas Andrius Bagdonas sako, kad rudens sesijoje Seimas turėtų peržiūrėti dar kartą tiek baudų dydžius, tiek kitokias priemones už pakartotinius neleidžiamų prekių prekybos pažeidimus.
„Man atrodo, kad prie to reikės tikrai grįžti. Dabar apie visišką draudimą kalbant, tai, na, akivaizdu, kad ir dabar negalima tais skysčiais prekiauti, bet kai kurie verslo atstovai jais prekiauja nelegaliai. Tai reiškia, mes draudimu problemos neišspręsime, reikėtų daugiau dėmesio skirti tikrai prevencijai“, – LRT radijui teigė jis.
„Jeigu įmonė pakartotinai daro pažeidimus ir prekiauja tais produktais, kuriais jau ketverius metus Lietuvoje prekiauti negalima, tai yra grubus pažeidimas ir galima būtų, manau, įstatyme įtvirtinti licencijos naikinimą pardavinėti tokias prekes“, – priduria jis.
Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys socialdemokratas Saulius Čaplinskas sako, kad dabar Lietuvoje yra 18 tūkst. išduotų licencijų prekiauti šitais gaminiais.
