Nuo seno tikima, kad valerijonas gydo nemigą, tačiau LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Alvydas Unikauskas perspėja – tyrimų rezultatai prieštaringi, o naujausi tyrimai rodo, kad valerijonas gali veikti priešingai: ne padėti užmigti ir leisti išsimiegoti, o sudaryti sąlygas nemigai ir priversti dieną jaustis nepailsėjusiam.
Turbūt būtų sunku rasti žmogų, kuris nebūtų girdėjęs apie paslaptingąją valerijono šaknį ir jos veikliąsias medžiagas. Daug kas pasakytų: valerijonas padeda greičiau užmigti. Jis medicinoje naudojamas dar nuo ankstyvosios Graikijos ir Romos laikų, tačiau apie jį žinoma palyginti ne itin daug, o tyrimai, ar valerijonas iš tikrųjų padeda kovoti su nemiga, labai prieštaringi. Kai ką pati naujausia informacija apie visiems puikiai žinomą valerijoną tikrai nustebins.
„Valerijono šaknį galite vartoti nerimui sumažinti, netgi panikos priepuolių atvejais. Panikos priepuoliai vargu ar praeis, bet galima vartoti profilaktiškai, kad nekiltų, gal net – depresijos simptomams malšinti. Bet ko nerekomenduoja daryti tyrimai, tai vartoti valerijono šaknies nemigai gydyti. Vis tik rezultatai rodo, kad valerijono šaknis veikia raminančiai, bet ne migdančiai“, – pažymi daktaras.
Yra toks cheminis junginys GABA – gama-aminobutirinė rūgštis, arba gama-aminosviesto rūgštis. Ji padeda perduoti signalus nervų sistemoje. Kuo geriau tarpusavyje bendrauja smegenų neuronai, atskiri nervų sistemos elementai, tuo streso slopinimas geresnis. Ką padaro valerijonas? Gama-aminosviesto rūgšties molekulės pamažu gaminamos, bet ir naudojamos, o valerijonas neleidžia sumažėti jų koncentracijai, kitaip tariant, slopinamasis poveikis būna ilgesnis ir stipresnis. Ilgiau pavyksta išvengti streso, išlikti ramiam, aiškina A. Unikauskas.
Nerimą mažina ir rauginti kopūstai
Gama-aminosviesto rūgšties galima gauti ir, pavyzdžiui, iš paprasto maisto produkto – raugintų kopūstų ar kitų fermentuotų daržovių, tad taip išeina, kad šie produktai tam tikra prasme veikia ir nerimą.
„Raugintuose kopūstuose gausu ir probiotikų, ir prebiotikų, skaidulų. Probiotikai yra gerosios bakterijos, prebiotikai – terpė, kurioje jos gyvena. Skaidulomis minta gerosios žarnyno bakterijos, o kaip tik tos bakterijos ir gamina minėtas aminorūgštis“, – teigia profesorius.
Šalutinis valerijono poveikis – nemiga
Atrodo, kai nusiramini ir nejauti įtampos, tada gali ir ramiai išsimiegoti. Tačiau valerijonas turi šalutinių poveikių. Pavyzdžiui, pabudus po nakties visą dieną galite jaustis apsnūdęs, mieguistas, kitaip tariant, nepailsėjęs. Dar įdomiau, kad valerijonas gali kelti ir nemigą, todėl ir nekeista, kad nemiga vartojant valerijoną nepraeina. „Valerijonas miegui gerinti netinka“, – apibendrina A. Unikauskas.
Dažniausiai dėl nemigos būna kalti trys hormonai: kortizolis, melatoninas arba serotoninas. Nemiga kyla, kai būna per daug streso hormono kortizolio, per mažai miego hormono melatonino arba per mažai laimės hormono serotonino.
Nemigos ir nerimo priežastys
– Per daug kortizolio
– Per mažai melatonino
– Per mažai serotonino
„Jokiu būdu nerekomenduoju gerti hormonų papildomai, nes tokiu atveju tuos hormonus gaminančios liaukos aptings ir nustos dirbti pačios taip, kaip reikia. Yra geresnių būdų gauti melatonino ir serotonino“, – tikina daktaras.
Taigi sumažinti nerimą, stresą ir depresiją, tad ir geriau miegoti jums gali padėti:
1. Mankšta
2. Infraraudonieji spinduliai
Egzistuoja infraraudonųjų spindulių terapija, tačiau jų geriau gauti iš saulės, tik joje nereikia būti labai ilgai.
3. Vitaminas B1
Priemonės gauti B grupės vitaminų – maistinės mielės arba saulėgrąžos.
4. Gerosios žarnyno bakterijos
Jos gamina minėtą GABA rūgštį, dėl to jumyse bus daugiau serotonino, o tai padės sumažinti stresą, jaustis laimingesniems ir geriau miegoti.
5. Ketogeninė dieta ir protarpinis badavimas
„Nors nuo seno tikima, kad valerijonas gydo nemigą, nepamirškite, kad tyrimų rezultatai prieštaringi. Jeigu manote, kad jums padeda – puiku, tačiau jei per keletą mėnesių efekto nepastebėjote, galbūt jaučiate šalutinį valerijono poveikį, kuris kardinaliai priešingas ir jums asmeniškai tik sukelia nemigą“, – atkreipia dėmesį laidos vedėjas.
Plačiau – gegužės 14 d. laidos „Klauskite daktaro“ įraše.
Parengė Indrė Motuzienė.
