Depresija ateina iš lėto: palaipsniui temsta, o vieną dieną atsibudęs žmogus pamato, kad jau tamsu, LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ sako psichiatras Edgaras Diržius. Savo depresijos istorija dalijosi ir Karolis. Pamena iš pradžių jautęsis it Dievas, o tada – it Sizifas, be prasmės iki gyvenimo galo ridensiantis akmenį. Kas pasikeičia žmogaus smegenyse, kad jis nebeturi jėgų net pakilti iš lovos?
40 tūkst. žmonių Lietuvoje serga liga, kuri sukelia ilgalaikį nedarbingumą, neįgalumą, net priveda prie savižudybės. Moksliniai tyrimai rodo, kad sergančiųjų depresija tik daugėja, o prie to prisidėjo ir COVID-19 pandemija, priminusi žmonėms apie atskirtį, pažeidžiamumą, vienatvę, atkreipia dėmesį Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Alvydas Unikauskas.
Depresijos diagnozę teisininkas, knygų autorius Karolis Petryla išgirdo prieš maždaug 10 metų. Nors gyveno, kaip pats sako, puikiai, turėjo sužadėtinę, gerą darbas su geru atlyginimu, daug draugų, prasidėjo emociniai svyravimai. Dabar jis žino, kad tai buvo pirmieji bipolinio afektinio sutrikimo, t. y. maniakinės depresijos, ženklai.
„Įsivaizduokite: pirmiausia – energijos antplūdžiai, kai tiesiog jautiesi kaip Dievas, 4–5 valandas esi pilnas energijos, aš tuoj tapsiu milijonierius, visokios verslo idėjos, knygų rašymas, būsiu garsus rašytojas, o tada nebegali atsikelti iš lovos. Skambini į darbą ir sakai: aš imu neapmokamų atostogų. Viena, antra, trečia diena – pradėjo lįsti mintys apie savižudybę.
Mane paliko sužadėtinė – galima ją suprasti, vis tiek sutiko tekėti ne už to žmogaus. Tada prasidėjo 4 depresijos metai. Šviesos nemačiau ir kovojau toje duobėje kas dieną. Mintys tokios, kad nebeverta gyventi, tiesiog ateities nelauki, gyvenimas sugriuvo, kam kažką tęsti ir pan.“, – pamena pašnekovas.
Tada jis dar nežinojo, kad serga depresija, tačiau vieną dieną įprastas mintis apie kasdienius darbus tarsi apniaukė juodas dangus.
„Iš kažkur pradėjo lįsti mintys: nusižudyk, tu esi nevykėlis. Pradedi ir kitiems kalbėti, kad nori pasitraukti, visiems bus geriau be manęs. Iš niekur atsirasdavo ašaros, tiesiog pradedi verkti, mąstyti, kad viskas tamsu, kitiems pavydi, atrodo, kiti nuostabiai gyvena. Tas verkimas – savęs niekinimas. Nebebuvo energijos, tiesiog norima užsidaryti, tai buvo nuėję net iki alkoholizmo“, – atvirauja Karolis.
Aš visą laiką kompanijoje būdavau pats linksmiausias žmogus. Staiga Karolis pradeda verkti, pasikviečia kažką iš draugų ir sako: noriu pasitraukti iš gyvenimo. Niekas nežinojo, kaip reaguoti, – jis juokauja ar kas?
K. Petryla
Pasak jo, aplinkiniai tikrai galėjo įtarti, kad kažkas su juo negerai, bet niekas nežinojo, kas ta depresija.
„Aš visą laiką kompanijoje būdavau pats linksmiausias žmogus, vakarėliuose visą laiką juokaudavau. Staiga Karolis pradeda verkti, pasikviečia kažką iš draugų ir sako: aš nevykėlis, noriu pasitraukti iš gyvenimo ir pasitrauksiu. Niekas nežinojo, kaip reaguoti, – jis juokauja ar kas? Pradėjau verkti prie tėvų, visi būdavo sutrikę, nežinodavo, kas man darosi.
Simptomų buvo pilna. Manau, visi sergantieji siunčia signalus, bet gal trūksta informacijos ar žmonės sutrinka. Kitiems būna skaudu, jie nežino, nei kaip padėti, nei ką patarti. Visi artimieji, draugai galvojo: greičiau pabaik apie tai kalbėti, kalbėkime kažką linksmesnio. <...> Kaip koks Sizifas: rideni tą sunkų akmenį ir kokia, galvoji, prasmė visą amžinybę jį ridenti – nėra prasmės“, – sako laidos svečias.
Dabar Karolis žino, kas jam tuo metu būtų padėję. Budizme egzistuoja nestabilumo koncepcija, vadinama „ir tai praeis“. Tai reiškia, jog nesvarbu, kaip tau yra blogai, kažkada vėl diena bus šviesi. Tiesa, lygiai taip pat budizmas sako, kad šviesią dieną kažkada pakeis tamsa, bet ši mintis, kad tai nesitęs amžinai, Karolio patyrimu, padeda ištempti blogas dienas.
Supratęs, kad serga, jis ėmė bendrauti su žmonėmis, kurie irgi jautėsi sunkiai. Po 4 itin sunkių metų Karolio gyvenimas ėmė klostytis geresne linkme, pagaliau ėmė sektis. Jis išleido knygą, susipažino su, kaip pats teigia, nuostabiausia moterimi pasaulyje. Gyvenime radosi vis daugiau šviesių dienų.
Žmonės depresija suserga dėl įvairių priežasčių. Karolis mano, kad jam didelę įtaką padarė vaistai nuo epilepsijos.
„Man diagnozavo epilepsiją. Labiausiai tikėtina, kad vaistai lėmė cheminį disbalansą smegenyse, tada ir prasidėjo ta maniakinė depresija. O po to smegenys jau buvo taip paveiktos, kad buvo tiesiog uždaras ratas. Dar alkoholis užliejo smegenis, tada negali normaliai galvoti“, – pasakoja jis.
Daug žmonių dar bijo kalbėti apie savo depresijos diagnozę, o Karolis pasirinko atvirumo kelią siekdamas padėti bent vienam. „Jeigu galėsiu bent vienam žmogui padėti išvengti savižudybės, tai yra verta. Tiesiog noriu pasakyti: nesvarbu, kaip sunkiai jaučiatės, kokios bebūtų gyvenime aplinkybės, – tai praeis. Aš esu to įrodymas, nebijokite ir kreipkitės pagalbos“, – sako vyras.
Anot Kauno klinikų gydytojo psichiatro E. Diržiaus, daliai žmonių depresija atsiranda be aiškiai įvardijamų priežasčių, pasižymi sunkumu veikti, užsiimti bet kokia veikla. Žmonės negali atsikelti iš lovos savaitėmis, sunku net praustis, dingsta energija, suprastėja dėmesio koncentracija, pakinta apetitas, skonio pojūtis. Tada apima didelė savikalta, savęs nuvertinimas, o tai veda prie minčių apie savižudybę, miego sutrikimų.
Daliai žmonių suteikus pagalbą pavyksta išjudėti iš šio taško gana greitai. Remiantis tyrimų duomenimis, apytiksliai kas penktam žmogui pavyksta išjudėti iš depresijos epizodų, bet E. Diržius pabrėžia, kad kalba eina apie lengvą ir vidutinio sunkumo depresiją. Susirgus sunkia depresija situaciją išspręsti pačiam ir visiškai pasveikti pavyksta retai.
Nuolatinės pastangos pasijusti geriau padeda ne visiems – net vaistai visus veikia skirtingai. 2021 metais Kauno klinikose pradėta taikyti transkranialinė magnetinė stimuliacija, kuri padeda kovoti su depresijos forma, atsparia gydymui. Dažniausiai pirmiausia rekomenduojama psichoterapija, psichosocialinės intervencijos, gyvenimo būdo pokyčiai. Jeigu šios pagalbos nepakanka, pradedamas medikamentinis gydymas ir vertinama, koks atsakas, ar žmogaus savijauta atsistato. Jeigu žmogus neatsistatė po dviejų skirtingų medikamentų skyrimo, verta svarstyti apie transkranialinę magnetinę stimuliaciją.
Kaip depresija paveikia nervų sistemą?
Svarbu suprasti, kad smegenys nėra atskirtos nuo kūno, nuo aplinkos. Bet koks aplinkos poveikis daro įtaką mūsų nervų sistemos pokyčiams. Konfliktai šeimoje, aplinkoje, prastos vaikystės, jaunystės patirtys, genetika – viskas susideda ir yra apdorojama smegenyse.
Dorsolateralinė prefrontalinė žievė, esanti smegenyse, yra atsakinga už mūsų nuotaikos palaikymą ir suvokimą, kokia mūsų nuotaika bei emocinė būsena. Apačioje pateikti pavyzdžiai rodo, kaip skiriasi depresija nesergančio ir sergančio žmonių smegenys.
Depresija ateina iš lėto. Temsta palaipsniui, nepastebimai, o tada žmogus atsibunda ir pamato, kad aplinkui jau tamsu. Dalis žmonių kenčia, tiesiog būna su tuo.
E. Diržius
„Transkranialinės magnetinės stimuliacijos metu aktyvinama ta per mažai aktyvi smegenų sritis, atstatomas jos funkcionavimas, per gilesnius ryšius atsistato visų smegenų funkcionavimas. Viskas smegenyse susiję ir sąveikauja tarpusavyje.
Procedūros metu uždedama specifinio tipo ritė ir vyksta impulsacija, nustatoma specifiniu dažniu, kad aktyvintų nervų sistemos veiklą. Taip sąveikos smegenyse atsistato ir žmogus išeina iš depresinės būsenos“, – komentuoja psichiatras E. Diržius.
Dažniausiai rekomenduojama bent 20 transkranialinės magnetinės stimuliacijos seansų. Vertinamas atsakas, kaip atsistato žmogaus savijauta. Gydymas trunka bent mėnesį, kartais ir ilgiau, kiekvieną darbo dieną žmogus ateina apytiksliai valandai.
Procedūrai reikia pasiruošti. Specifinė metodika padeda nustatyti regioną, kurį reikia veikti, kad nebūtų stimuliuojama netikslingai. Pati procedūra nesukelia itin ryškaus diskomforto – gydytojas sako, kad svarbiausia patogiai įsitaisyti, nes reikia išgulėti 40 minučių.
Kuo transkranialinė magnetinė stimuliacija skiriasi nuo elektrošoko?
Atliekant elektros impulsų terapiją žmogui pritaikoma anestezija. Žmogus užmigdomas, atpalaiduojami jo raumenys ir siunčiamas realus elektrinis signalas, po to žmogus pabunda it po operacijos. Transkranialinės magnetinės stimuliacijos metu siunčiama elektromagnetinė srovė, kuri veikia specifinį regioną.
Jeigu žmogus jaučia diskomfortą, intensyvumą galima mažinti. Dažniausiai intensyvesni pojūčiai juntami procedūrų pradžioje, laikui bėgant šis pojūtis silpnėja ir po apytiksliai 10 seansų žmogus jaučia dilgčiojimą, kutenimą.
„Pagrindinė šio gydymo indikacija – gydymui atspari depresija. Yra mokslinių įrodymų, kad galima gydyti obsesinį kompulsinį sutrikimą. Šis gydymo metodas gan lankstus, nes smegenų žievėje galime pasirinkti regionus, kurie, priklausomai nuo sutrikimų, nusilpsta arba per daug aktyvinasi. Atsiranda vis daugiau duomenų apie negatyvių šizofrenijos simptomų, valgymo sutrikimų, fibromialgijos gydymą. Šį gydymo metodą taip pat taiko kolegos neuroreabilitologai po insultų. Manau, indikacijų tik daugės“, – pasakoja laidos svečias.
Beje, šis gydymas taikomas greta medikamentų. Transkranialinės magnetinės stimuliacijos metodas tarsi padeda išlipti iš duobės, iš kurios sunku išlipti vien su medikamentais.
„Į žmogų reikia žiūrėti kompleksiškai: gyvenimo būdo pokyčiai, psichoterapija, psichosocialinės intervencijos yra kertiniai kompleksinio gydymo elementai, į juos visą laiką reikia atsižvelgti. Jeigu žmogus sako, kad jis žino, koks gydymo metodas jį išgydys, ar žino vieną depresijos priežastį, jis arba šarlatanas, arba melagis. Reikia iš įvairių perspektyvų žinoti žmogaus situaciją, kad būtų galima jam visavertiškai padėti“, – tikina E. Diržius.
Ar gali būti, kad dauguma žmonių nė neįtaria sergantys depresija? Žmonėms tikrai sunku identifikuoti, kad tai – depresija, pritaria psichiatras. Emocijos yra vidinis patyrimas.
„Depresija ateina iš lėto. Atsiranda pesimistiška nuotaika, tada atsiranda sunkumų darbe, santykiuose. Tai užveda tą mechanizmą. Temsta palaipsniui, nepastebimai, o tada žmogus atsibunda ir pamato, kad aplinkui jau tamsu. Dalis žmonių kenčia, tiesiog būna su tuo“, – apgailestauja jis.
Tad jeigu liūdesys, prasta nuotaika, motyvacijos ir energijos trūkumas trukdo kasdieniam gyvenimui, nedelskite. Gali būti, kad jums po žiemos tiesiog trūksta vitaminų, o gali būti, kad prasideda liga, kurią laiku pastebėję galite išgelbėti savo ar kažkieno gyvybę. A. Unikauskas ragina nebijoti konsultuotis su medikais, kad ir koks klausimas jums kilo.
Plačiau – kovo 12 d. laidos „Klauskite daktaro“ įraše.
Parengė Indrė Motuzienė.
