Aktoriaus Willo Smitho smūgis apie jo žmonos, Jados Pinkett Smith, išvaizdą pajuokavusiam komikui Chrisui Rockui „Oskarų“ ceremonijoje sukėlė ne tik komentarų bangą socialiniuose tinkluose, bet ir pakurstė susidomėjimą alopecija, dėl kurios jo žmona neteko plaukų. Kas yra alopecija, portalui LRT.lt papasakojo „Nordclinic“ gydytoja dermatovenerologė-trichologė Aušrinė Ramanauskaitė.
„Oskarų“ dalybose aktorė J. Pinkett Smith atsidūrė dėmesio centre po to, kai jos vyras, aktorius W. Smithas, trenkė Ch. Rockui dėl pokšto apie jos skustą galvą. Tai ne šiaip įvaizdžio detalė, trumpų plaukų šukuoseną nešiojanti W. Smitho žmona Jada 2018-aisiais prisipažino kenčianti dėl alopecijos, vėliau ne kartą apie tai kalbėjo savo socialiniuose tinkluose.
„Nordclinic“ gydytoja dermatovenerologė-trichologė Aušrinė Ramanauskaitė portalui LRT.lt sako, kad toks „Oskarų“ incidentas, nors ir nepriimtinu būdu, smurtu, vis tik atkreipė dėmesį į visą ligų grupę. „Alopecija, tai ne viena konkreti liga, o plikimą apibūdinantis terminas“, – sako gydytoja, pridūrusi, jog alopecija gali būti randinė ir ne randinė.
„Ne randinė alopecija dažniausiai visuomenėje žinoma kaip vyriškas plikimas (androgeninė alopecija), nuo kurio kenčia ir moterys, tik vyrams jis kur kas dažnesnis. Tai susiję su amžiumi, hormonais, paveldimumu. Neretai pasitaiko ir ne randinė alopecija – židininis plikimas arba totalus, o taip pat ir universalus plikimas (alopecia areata). Tai autoimuninė liga, kuri gali pasireikšti ir vaikystėje, ir vyresniame amžiuje – tiek vyrams, tiek moterims.
Plinkama dažniausia židinukais ant skalpo, prarandami antakių ar blakstienų plaukai, o tam tikrais atvejais netenkama ir viso kūno plaukų. Būklė gali būti banguojati – plaukai iškrenta, bet gali ir vėl ataugti“, – aiškina gydytoja dermatovenerologė-trichologė.
Ji pažymi, kad tarp afroamerikiečių labai dažna trakcinė alopecija (tempimo alopecija), atsirandanti dėl tampriai supintų kasyčių, pridėtinių plaukų sruogų, nuolat dėvimų perukų: „Visuomenėje žinomas pavyzdys – modelis Naomi Cambpell. Ilgainiui ši alopecija gali virsti ir į randinę, kai smilkinių srityse esantys plikimo plotai nebeatauga.“
Randinės alopecijos, pasak A. Ramanauskaitės, dažniausiai yra uždegiminių ligų sukeltas plikimas: „Diskoidinė vilkligė, planopiliarinė kerpligė, frontalinė fibrozuojanti alopecija – tai keli pavyzdžiai. Dažnai šias ligas lydi ne tik plikimo plotai skalpe, bet ir niežėjimas, pleiskanos.“
Nustatyti alopecijos tipą gali padėti gydytojai dermatovenerologai, trichologai. Anot A. Ramanauskaitės, šios būklės priežastys įvairios ir individualios, priklausomai nuo alopecijos tipo: „Tai gali būti genetinis polinkis, stresinių situacijų išprovokuotos, sukeltos gretutinio gydymo (pvz., po chemoterapijos sukeltas plikimas), netinkama priežiūra (trakcinė alopecija), infekcinės odos ligos – pavyzdžiui, grybelis.“
Gydytoja sako, kad nuo alopecijos rūšies ir priklauso galimas gydymas, jo galimybės bei efektyvumas. Tačiau gyvenimas su alopecija yra traumuojanti patirtis pacientui – tai labai matoma liga, kuri keičia žmogaus įvaizdį, net bruožus. Alopecija sergantiesiems dažnesni depresijos epizodai.
„Pasak klinikinių tyrimų, pavyzdžiui, sergantieji onkologinėmis ligomis ypač bijo šalutinio vaistų poveikio – alopecijos“, – priduria medikė.
