Nualpti galima tiesiog dehidratavus ar smarkiai išsigandus. Pačios pavojingiausios alpimo priežastys yra kardiologinės, o neurologijoje labiausiai bijoma, kad tai nebūtų sąmonės netekimas dėl epilepsijos priepuolio, LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ sako neurologė Dalia Matačiūnienė. Jei stebite alpstantį žmogų, įsidėmėkite, jis suglebo palaipsniui ar krito staiga, – tai svarbi informacija.
Apsvaigsta galva, ima zvimbti ausyse, akyse užtemsta, o kas buvo po to, nebeprisimenate. Statistika rodo, kad bent kartą gyvenime yra nualpęs kas penktas žmogus. Ši būklė gali pasireikšti bet kuriame amžiuje ir nutikti tiek turintiems sveikatos problemų, tiek neturintiems. Kodėl alpstame, kaip to išvengti ir kaip elgtis, jeigu šalia jūsų nualpo žmogus?
„Apalpimas yra staigus, trumpalaikis sąmonės netekimas dėl ūmaus galvos smegenų kraujotakos nepakankamumo. Ne visada tai yra liga – kartais tai tik fiziologinės organizmo būklės sutrikimo išraiška, dėl kurios trumpam sutrinka galvos smegenų aprūpinimas krauju, pritemsta sąmonė“, – pasakoja profesorė Jurgita Plisienė.
Labai dažnai nualpstama staiga, tačiau kartais tam galima užkirsti kelią. Jeigu ausyse pradeda zvimbti, išpila šaltas prakaitas, išblykšta oda, apsvaigsta galva, užtemsta akyse, ima tirpti rankos ir kojos, sulėtėja pulsas arba kvėpavimas, praverstų atsigulti, nes galite netrukus nualpti.
„Yra vienas pratimas, kurį galima atlikti, jeigu jaučiate, kad krenta kraujospūdis. Jis iš tikrųjų labai paprastas, bet gali greitai pakelti kraujospūdį. Jūs atsistojate, sukryžiuojate kojas ir stipriai suspaudžiate šlaunų ir sėdmenų raumenis. Tuo metu iš apatinių galūnių kraujas plūsteli į viršų, šiek tiek kilsteli kraujospūdis. Kartais tai padeda išsigelbėti nuo alpimo“, – tikina kardiologė.
Pačios pavojingiausios alpimo priežastys turbūt kardiologinės. Neurologijoje labiausiai bijoma, kad tai nebūtų sąmonės netekimas dėl epilepsijos priepuolio.
D. Matačiūnienė
Alpimo priežastys gali būti įvairios. Nualpstama dėl dehidratacijos, t. y. kai vartojama per mažai skysčių, stipraus emocinio streso, nerimo, baimės, skausmo, alkio, alkoholio, hiperventiliacijos – per dažno kvėpavimo. Alpulys gali suimti net tada, kai stipriai kosime ar netinkamai pasukus kaklą ir užspaudus tam tikrus nervinius rezginius, kurie gali suretinti pulsą arba sumažinti kraujospūdį.
Jeigu su šeimos daktaru alpimo priežasties išsiaiškinti nepavyko, yra dar du specialistai, kuriems turėtumėte pasirodyti, – tai kardiologas ir neurologas.
Ar tai – epilepsija?
Apie neurologines alpimo priežastis laidoje pasakojo gydytoja neurologė D. Matačiūnienė.
„Dėl alpimo pacientai dažniau nukreipiami pas kardiologą ir aš tam labai pritariu, nes pačios pavojingiausios alpimo priežastys turbūt kardiologinės. Neurologai susitinka su pacientais, kai nėra aišku, ar tai buvo alpimas, ar sąmonės netekimas, dėl kokios priežasties. Neurologijoje labiausiai bijoma, kad tai nebūtų sąmonės netekimas dėl epilepsijos priepuolio“, – kalba ji.
Sąmonės netenkama dėl smegenų neaprūpinimo krauju, o epilepsijos priepuolis nutinka dėl stiprios elektrinės iškrovos smegenyse. Tai kardinaliai skirtingos priežastys, galinčios pasireikšti labai skirtingai, bet ir itin panašiai.
„Šeimos gydytojui ne visada paprasta atskirti, bet yra tam tikrų būtent epilepsijos požymių, kurie verčia suklusti, pavyzdžiui, jeigu žmogus neprisimena, kas buvo prieš tą alpimą, „išsijungia“ staiga. Svarbu, ką pats žmogus gali pasakyti, ar jis greitai atsitokėjo, ar suprato, kas darosi aplinkui po priepuolio, ir kiti dalykai, kuriuos jau gali papasakoti aplinkiniai, įvykio liudininkai, kas darėsi su tuo žmogumi, kai jis buvo be sąmonės“, – pažymi D. Matačiūnienė.
Į ką alpstant žmogui reikėtų atkreipti dėmesį aplinkiniams?
Visų pirma, svarbu, kaip žmogus alpsta: ar jis suglemba palaipsniui (dėl ko alpstantys žmonės retai susižaloja, nes palengva netenka tonuso ir nugriūna), ar krenta staiga. Epilepsijos priepuolio, generalizuotų traukulių priepuolio, metu žmogus dažniausiai krenta staiga įsitempęs, o tada rizika susižeisti yra daug didesnė.
Kitas dalykas, tipinio epilepsijos priepuolio metu būna ritmingi kūno traukuliai. Žmogus krūpčioja, jo veidas, rankos, kojos būna įsitempę, akys gali būti ir atmerktos, be to, pro lūpas gali imti bėgti kraujas, nes žmogus gali įsikąsti į liežuvį. „Tas vaizdas iš tiesų žmones sukrečia, kartais jiems sunku tai atpasakoti, bet simptomai labai svarbūs“, – teigia neurologė.
Ortostatinė hipotenzija
Neretai nualpstama dėl ortostatinės hipotenzijos – staigaus kraujospūdžio nukritimo. Jeigu žmogus atsistoja staiga, sunkio jėga visą kraują lyg sutraukia į apatines kūno dalis. Mūsų autonominė nervų sistema yra tokia protinga, kad supranta: spaudimas sumažėjo, jį reikia greitai pakelti. Normaliu atveju autonominė nervų sistema pakelia kraujospūdį ir jis išsilygina. Kitaip tariant, staigus padėties pakeitimas, kai iš gulimos padėties staiga atsistojama, lyg aptemsta akyse, nesukelia apalpimo. Kitiems autonominė nervų sistema taip greitai visko nesureguliuoja, tad žmogus gali apalpti.
„Jeigu žmogų vėl paguldome arba pasodiname, kraujospūdis vėl gali pakilti. Tada žmogus tuoj pat atgauna sąmonę“, – sako J. Plisienė.
Kraujospūdžio nukritimas atsistojus yra nepavojinga sinkopė. Tai galima įrodyti tyrimais: yra tam tikrų specialių kardiologinių tyrimų, kurie registruoja, kaip kinta žmogaus kraujospūdis, pulsas ir kita pasikeitus kūno padėčiai.
„Šitos sinkopės ir vadinamos neurokardiogeninėmis, nes apima dvi sistemas. Kardiologinei, širdies ir kraujagyslių, sistemai vadovauja autonominė nervų sistema, kuri nepavaldi mūsų protui ar sąmonei. Dėl to ji gali sureaguoti į skausmą, į išgąstį, į kraują, per didelė jos reakcija išbalansuoja širdies ir kraujagyslių sistemą ir mes alpstame“, – priduria neurologė D. Matačiūnienė.
Kardiologinės alpimo priežastys
Žmogus gali alpti dėl tikrųjų kardiologinių priežasčių, pavyzdžiui, širdies laidžiosios sistemos sutrikimo, kai suretėja pulsas arba atsiranda pauzės.
„Normaliai mūsų širdis susitraukia kylant elektriniams impulsams. Jie kyla prieširdyje, keliauja į dar vieną mazgą ir išplinta į abu skilvelius. Tada širdis susitraukia, tą mes matome kardiogramoje. Kartais būna, kad tam tikri mazgai užsiblokuoja ir impulsas negali sklisti. Tai vadinamosios blokados, pauzės, dėl šių stabtelėjimų žmogus alpsta. Tokiais atvejais neretai žmogui reikia implantuoti ir stimuliatorių tam, kad padėtų širdžiai dirbti“, – pasakoja J. Plisienė.
Pasak jos, labai svarbu atmesti gyvybiškai pavojingas situacijas, kai alpimas vyksta dėl gyvybei pavojingų ritmo sutrikimų, minėtos laidžiosios sistemos sutrikimo arba aortos plyšimo. Kartais už tai atsakingi mūsų širdies vožtuvai: jeigu mūsų pačios stambiausios kraujagyslės aortos vožtuvas yra susiaurėjęs, per tą siaurą vožtuvą smegenys normaliai neaprūpinamos krauju. Tada gali pasireikšti alpimo epizodai.
Svarbu, ką pats žmogus gali pasakyti, ar jis greitai atsitokėjo, ar suprato, kas darosi aplinkui po priepuolio, ir kiti dalykai, kuriuos gali papasakoti aplinkiniai, įvykio liudininkai, kas darėsi su tuo žmogumi, kai jis buvo be sąmonės.
D. Matačiūnienė
Ką daryti pastebėjus, kad žmogus alpsta ar alpstate pats?
Jeigu žmogus pasiskundė, kad jam pasidarė silpna, matote, kad jis išblyško, jį išpylė šaltas prakaitas, rekomenduojama žmogų paguldyti ir pasistengti, kad jo galva būtų žemiau kojų. Pakelkite žmogaus kojas arba ką nors po jomis pakiškite, kad galva būtų šiek tiek žemiau negu kojos.
Jeigu nėra kaip atsigulti, lenkitės į apačią, kad galva būtų kuo žemiau. Tokiu būdu kraujospūdis taip pat pakyla.
Jei pajutote alpulį, bet greitai atsigavote, ar verta kreiptis į neurologą, kardiologą? Anot laidos viešnios, pirmiausia verta kreiptis į šeimos gydytoją, pasitikrinti, ar nesumažėjęs hemoglobino rodiklis, gal mažai geriate skysčių, gal yra kitų bendrųjų sveikatos sutrikimų, kurie gali provokuoti alpimą. Šeimos gydytojas matys, ar reikia papildomos kardiologo, neurologo pagalbos. „Kardiologas būtinas dėl struktūrinių, aritminių alpimo priežasčių, neurologas – jeigu nėra aišku, ar tai buvo alpimas, ar kitos priežasties sąmonės netekimas“, – aiškina pašnekovė.
Sinkopė gali būti kontroliuojama, bet jeigu bent kartą alpote, yra tikimybė, kad tai pasikartos. Kokios bus pasekmės, priklauso nuo kelių veiksnių: amžiaus, lyties, sveikatos sutrikimų, todėl net jeigu alpote tik kartą, aptarkite tai su savo šeimos gydytoju.
Plačiau – kovo 19 d. laidos „Klauskite daktaro“ įraše.
Parengė Indrė Motuzienė.
