Naujienų srautas

Laisvalaikis2022.03.23 08:06

Kada nežymūs atminties sutrikimai – normalus senėjimo procesas, o kada – ankstyvieji Alzheimerio simptomai?

LRT.lt 2022.03.23 08:06
00:00
|
00:00
00:00

Nežymūs atminties, kalbos ar regėjimo sutrikimai – daugelis juos laiko normaliu senėjimo procesu. Visgi neseniai JAV mokslininkų atlikto tyrimo duomenys rodo, kad šie simptomai kartais gali tapti prielaida išsivystyti Alzhaimerio ligai, rašo „CNN Health“.

Remiantis 2022 m. Alzheimerio ligos ataskaitoje Alzheimerio asociacijos paskelbtais tyrimais, lengvas kognityvinis sutrikimas (LKS) yra ankstyva nežymaus atminties sutrikimo ar kitų kognityvinių funkcijų, pavyzdžiui, kalbos ar regėjimo / erdvinio suvokimo, praradimo stadija.

Požymiai gali būti pakankamai ryškūs, kad juos pastebėtų pats žmogus ir jo artimieji, tačiau ir pakankamai švelnūs, leidžiantys žmogui išlaikyti gebėjimą atlikti daugumą kasdienių funkcijų.

Daugelis žmonių painioja LKS su normaliu senėjimo procesu, tačiau yra keletas reikšmingų skirtumų – maždaug trečdaliui žmonių, kuriems pasireiškia lengvas kognityvinis sutrikimas, per penkerius metus nuo pirmųjų simptomų, kaip rodo tyrimai, išsivysto demencija dėl Alzheimerio ligos, rašo „CNN Health“.

Priklausomai nuo LKS tipo, žmogui gali kilti sunkumų prisimenant pokalbius, nuosekliai dėliojant mintis, orientuojantis pažįstamoje vietoje ar atliekant kasdienes užduotis, pavyzdžiui, apmokant sąskaitas. Kai kuriems žmonėms ši būklė neprogresuoja, o daliai netgi grįžta normali funkcija.

Siekdama geriau suprasti informaciją apie LKS sklaidą, diagnozavimą ir gydymą Jungtinėse Valstijose, Alzheimerio asociacija praėjusių metų pabaigoje užsakė daugiau kaip 2400 suaugusiųjų ir 801 pirminės sveikatos priežiūros gydytojo apklausą. Į visus klausimus buvo atsakinėjama internetu arba telefonu.

Daugiau kaip 80 proc. tyrimo dalyvių iš pradžių teigė beveik arba visiškai nieko nežinantys apie LKS, tačiau paaiškinus, kas tai yra, daugiau kaip 40 proc. prisipažino nerimaujantys, kad ateityje jiems gali pasireikšti ši būklė.

„Buvo labai keista suvokti, kad tiek visuomenei, tiek pirminės sveikatos priežiūros gydytojams kyla iššūkių atskiriant lengvą kognityvinį sutrikimą nuo to, kas laikoma „normaliu senėjimu“, – CNN „Health“ cituoajamas Alzheimerio asociacijos sveikatos sistemų viceprezidentas Morganas Davenas. – Šie rezultatai rodo, kiek dar daug turime įdėti darbo šviesdami visuomenę ir medikus.“

Kas sukelia lengvą kognityvinį sutrikimą

Keletas skirtingų veiksnių gali turėti įtakos LKS, todėl, remiantis tyrimu, LKS yra labiau bendras terminas, o ne kažkokia konkreti būklė.

„Jis gali pasireikšti dėl atitaisomų dalykų, pavyzdžiui, vitaminų trūkumo ar įvairių sveikatos būklių, kaip antai skydliaukės disfunkcijos, – sakė Floridos Atlanto universiteto Schmidto medicinos koledžo Smegenų sveikatos centro Alzheimerio ligos prevencijos klinikos direktorius dr. Richardas Isaacsonas. – Kai kurios iš šių priežasčių gali po truputį praeiti, o kitos, atvirkščiai, progresuoti. Neurodegeneracine demencija sergantiems žmonėms situacija paprastai po truputį prastėja.“

Kitos galimos priežastys yra šalutinis vaistų poveikis, miego trūkumas, nerimas, neurologiniai ar psichikos sutrikimai, genetika, sisteminiai sutrikimai, tokie kaip aukštas kraujospūdis, insultas ar kita kraujagyslių liga ir trauminis smegenų pažeidimas.

Kaip apsaugoti smegenis

Gydytojui diagnozavus LKS, pacientui dažniausiai rekomenduojama keisti gyvenimo būdą, atlikti laboratorinius tyrimus ar apsilankyti pas specialistą, rašo CNN „Health“.

„Žmonės gali pasirūpinti savo smegenų sveikata, aktyviai keisdami kasdienio gyvenimo įpročius, – sakė R. Isaacsonas. – Kalbama ne tik apie pratimus, maisto racioną, miegą ir stresą, bet ir apie sveikatos būkles, kurias pirminės sveikatos priežiūros gydytojai gali padėti optimizuoti ir gydyti, pavyzdžiui, aukštą kraujospūdį, aukštą cholesterolio lygį ir diabetą.“

Net jei jaučiatės išsigandę, svarbiausias dalykas, ką turėtumėte padaryti, pajutę kognityvinės funkcijos pokyčius, – apsilankyti pas gydytoją. „Ankstyva diagnozė yra labai svarbu, nes ji suteikia galimybę geriau valdyti ir gydyti ligą“, – pastebėjo R. Isaacsonas.

JAV neurologas Danielis Gibbsas knygoje „A Tattoo On My Brain: A Neurologist`s Personal Battle Against Alzheimer`s Disease“ išdėstė keletą būdų, padedančių sumažinti Alzheimerio ligos riziką ir sulėtinti jos progresavimą labai ankstyvose stadijose, rašo „Independent“.

Mankšta. Anot D. Gibbso, yra daugybė įrodymų, kad reguliari aerobinė mankšta sumažina Alzheimerio riziką ir sulėtina ligos progresavimą ankstyvosiose stadijose net 50 proc. Įrodymai apie teigiamą fizinio krūvio poveikį yra nenuneigiami, išskyrus vėlyvą ligos stadiją, kai tai jau gali būti per vėlu.

Augalinis maistas. Augalinė, Viduržemio jūros regiono stiliaus dieta, panašu, sumažina riziką susirgti Alzheimerio liga. Įrodyta, kad šis poveikis labiausiai išryškėja pasirinkus vadinamąją MIND dietą (angl. Mediterranean intervention for neurodegenerative delay), kurios laikantis rekomenduojama suvartoti papildomai žalių daržovių, uogų, riešutų ir kitų maisto produktų, kuriuose gausu flavanolių.

Psichiškai stimuliuojanti veikla. Nors žaidimai ir galvosūkiai gali būti naudingi, ypač svarbu mesti smegenims iššūkį ir mokytis naujų dalykų, nes manoma, kad tai padeda kurti naujas neuronų jungtis ir sinapses. Pavyzdžiui, tai galėtų būti skaitymas, mokymasis groti naują muzikinį kūrinį ar naujos kalbos įvaldymas, rašo „Independent“.

Socialinis įsitraukimas. Žmonėms, sergantiems Alzheimerio liga, tai gali būti sunku, nes šią diagnozę dažnai lydi apatija. Yra duomenų, rodančių, kad tiems, kurie išlieka socialiai aktyvūs, liga progresuoja lėčiau.

Pakankama miego trukmė. Tai yra nauja tyrimų sritis. Panašu, kad mums miegant iš smegenų pašalinami toksinai – vadinamosios glimfatinės cirkuliacijos metu išvalomos kenksmingos medžiagos, įskaitant ir beta-amiloidus (baltymus, kurie Alzheimerio liga sergančių žmonių smegenyse formuoja lipnias plokšteles). Be to, miego sutrikimai, įskaitant apnėją, būdingi Alzheimerio liga sergantiems pacientams, todėl juos reikia gydyti.

Diabeto ir aukšto kraujo spaudimo valdymas. Abu šie sutrikimai – diabetas ir aukštas kraujospūdis – gali sustiprinti Alzheimerio patologiją smegenyse, taip pat sukelti kraujagyslinę demenciją – dažnai kartu su Alzheimerio liga pasireiškiančią būklę. Todėl labai svarbu anksti diagnozuoti šias problemas ir užtikrinti, kad jos būtų tinkamai valdomos.

LRT yra žiniasklaidos priemonė, sertifikuota pagal tarptautinę Žurnalistikos patikimumo iniciatyvos programą

Naujausi, Skaitomiausi