„Jeigu Dievulis atsiuntė į šį pasaulį, jis ir pasišauks“, – LRT KLASIKOS laidoje „Prieštaros“ prieš porą mėnesių mintimis dalijosi Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos vadovė Grasilda Makaravičienė, kurios gyvybė užgeso sausio 30-ąją.
G. Makaravičienė Pagyvenusių žmonių asociacijai vadovavo bemaž dvidešimtmetį ir nuolat atstovaudavo senjorų interesams susitikimuose su valdžios atstovais. Portalas LRT.lt dalijasi paskutiniu G. Makaravičienės interviu LRT.
Senatvė – rykštė ar likimo suteikta malonė? Tai, pasak vieno iš laidos vedėjų V. Pauliukaičio, reta ir skaudi tema, kuria vis dar vengiama atvirai diskutuoti. Kaip mes suvokiame senatvę? Kas mums yra senas žmogus? Ar tai privalumas, ar yda, ar reikšmingas faktas? Klausimų daug ir kiekvienas į juos tikriausiai atsakytų savaip.
LRT KLASIKOS laidoje „Prieštaros“ kartu su vedėjais Eugenijumi Skerstonu ir V. Pauliukaičiu lapkričio pabaigoje juos aptarė vakar anapilin iškeliavusi Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos vadovė G. Makaravičienė, beveik du dešimtmečius kėlusi senjorams svarbius socialinius klausimus, atstovavusi pagyvenusių žmonių interesams, įgarsinusi jų nuomones ir poreikius.
„Nereikia bijoti tos senatvės. Tai tik tam tikras gyvenimo tarpsnis. Mes nepabėgsime nuo senatvės. Jeigu mus Dievulis atsiuntė į šį pasaulį, jis ir pasišauks. Bet vis tiek reikia stengtis, kad šitas mūsų gyvenimo tarpsnis būtų vertinamas“, – teigė ji.
G. Makaravičienės nuomone, senyvo amžiaus žmonės viską patys susikūrė dirbdami, mokėdami mokesčius valstybei, tad jie nėra išlaikytiniai.
„Mes išlaikėme valstybę ir paruošėme dabartinius valstybės vadovus dirbdami ir mokėdami mokesčius. Pas mane ateina žmonių, kuriems iki pensijos liko 5–6 metai. Nuo 55-erių niekas jų nepriima į darbą. O kokie žmonės: inžinieriai, mokytojai, daktarai, profesoriai... Ar gali šitaip būti mūsų valstybėje?
Kodėl nepasinaudojus labai gera Vokietijos Hamburgo miesto patirtimi? Ten įstatymai tokie: jeigu valstybinėje ar privačioje įstaigoje dirba 20 žmonių, privaloma priimti 5 proc. neįgaliųjų ir tų pensininkų, kurie nori dirbti. Žinote, labai žema būtų, jeigu atidirbai visą gyvenimą ir būdamas daktaras, inžinierius turi eiti kiemo šluoti. O jie nenori būti pašalpininkai“, – sakė laidos viešnia.
Manęs nerenka nei prezidentas, nei premjeras, nei Seimo nariai. Mane renka žmonės ir aš dirbsiu, kad ir kaip jūs nenorėtumėte, iki gyvos galvos.
„Aš dirbau 57 metus, dabar 17-us metus vadovauju šiai organizacijai. Nors skaičiuotų darbo stažą... nemoka mums atlyginimų. Skaudu, kada pasako: ką jis ten sugeba, jis pensininkas. Bet, žinoma, reikia, kad išsilavinęs jaunimas nebėgtų iš mūsų šalies, reikia jiems kelti atlyginimus, sudaryti sąlygas, kad jie susitvarkytų savo buitį. Gi jie sukurs šeimas. Dabar baigė mokslus – ir daryk, ką nori.
<...> Ačiū Dievui, kad mes išsikovojome nepriklausomybę, džiaugiamės, bet jeigu studentas atliko praktiką kokioje įmonėje arba įstaigoje, jis turi ten ir atidirbti trejus metus. O dabar šitoje srityje palaida bala. Aš suprantu, kad prievarta būtų tam, kuris moka už mokslą, bet kuris naudojasi valstybės pinigais, reikia valstybei atidirbti. Kaip galima kitaip. Reikia tirti, ko reikia mūsų valstybės ūkiui. Dabar ruošiame specialistus užsienio šalims“, – mintimis dalijosi Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos vadovė.
„Norės valgyti, tai ir eis dirbti. Mano laikais (aš negiriu tų laikų ir nenoriu, kad jie grįžtų), jeigu žmogus nedirbo mėnesį, dar nieko, bet jeigu jau du, įgaliotinis ateidavo ir priversdavo. Beveik visi išnaudoja valstybę, gauna pašalpas ir dar dirba, bet nemoka mokesčių. Reikia šitą dalyką sutvarkyti. Aš nesakau, būna visokių nelaimių, reikia užjausti, padėti, bet jeigu nuo nepriklausomybės ištisos dinastijos, vaikai užsimanė būti pašalpininkais, reikia tvarkyti. <...> Kiek gali mūsų valstybė, padeda, bet netiria darbo rinkos, ko mums reikia“, – kalbėjo pašnekovė.
Paklausta, ar kada pati yra sulaukusi patyčių dėl amžiaus, ji priminė, kaip neseniai vienas vyras suabejojo, „ar šita senė dar gali vadovauti tokiai organizacijai“. Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacija vienija beveik 60 tūkst. žmonių, o jos vadovą renka patys žmonės.
„Manęs nerenka nei prezidentas, nei premjeras, nei Seimo nariai. Mane renka žmonės ir aš dirbsiu, kad ir kaip jūs nenorėtumėte, iki gyvos galvos“, – juokėsi laidos viešnia.
Visas pokalbis – lapkričio 24 d. laidos „Prieštaros“ įraše.
Parengė Indrė Motuzienė.
