Portalo LRT.lt redakcijai laišką atsiuntusi skaitytoja Rūta stebisi – kodėl pačiame lapkričio viduryje Vilniuje sprogsta kačiukai? Gamtininkas Selemonas Paltanavičius sako, kad priežasčių gali būti kelios. Pirmiausia – nors ir vėlyvas ruduo, žiemos ženklų dar nematyti. Gali būti ir taip, kad į sostinės gatves medžiai atkeliavo iš užsienio, todėl nemoka reaguoti į lietuvišką gamtą.
Prieš pradėdamas kalbėti apie šiųmetinio lapkričio orus, gamtininkas, LRT RADIJO laidos „Gamta – visų namai“ vedėjas S. Paltanavičius sako, kad LRT.lt skaitytojos užfiksuoti besiskleidžiantys karklų ar gluosnių pumpurai, vadinami kačiukais, yra būsimieji žiedynai.
„Vadinamasis kačiukas nėra vienas žiedas. Jame, priklausomai nuo rūšies, gali būti ir 100 žiedų. Žinoma, skleistis jie turėtų žiemos gale, ankstyvą pavasarį“, – portalui LRT.lt komentuoja S. Paltanavičius.
Vis dėlto, anot gamtininko, atrodo, kad šio rudens požymiai prie žiemos mūsų neveda. Netgi naktinės šalnos yra nedidelės, todėl įmanomas kai kurių augalų vadinamasis antrinis aktyvumas.
„Kartais būna, kad rudenį staiga ant obels šakų pasirodo žiedų. Archyvuose turiu nuotraukų, kuriose matyti, kaip rugsėjo gale prie Seimo, prie Neries žydi kaštonai. Šakos jau tuščios, be lapų, bet su žiedais.
Šiuo atveju galėtume sakyti, kad augalai, reaguodami į nuolatinę šilumą, apsigauna. Žinoma, kas nors gali sakyti, kad šiuo metu už lango nėra labai šilta, bet mes imame vidutinę paros temperatūrą, joje nėra labai didelių svyravimų“, – kalba S. Paltanavičius.
Visgi kur kas svarbesnis dalykas, pasak gamtininko, kur šiuo metu skleidžiasi kačiukai – ar gamtoje, ar mieste. Kaip matyti iš skaitytojos Rūtos nuotraukų, pumpurai užfiksuoti mieste, netoli gatvės. Tai ir bus atsakymas į skaitytojos klausimą, sako S. Paltanavičius.
„Mes esame prisivežę ir prisisodinę įvairių dekoratyvinių, hibridinių augalų formų. Jie dažniausiai būna išvesti laboratorijose, pavyzdžiui, Nyderlanduose ar kitose Europos šalyse, ir jie su mūsų gamta neišmoko šnekėtis. Todėl visai neturėtume stebėtis lapkritį prasprogusiais atvežtiniais kačiukais – jie nemoka reaguoti į mūsų gamtą.
Išėję į mišką, kuriame auga mūsų vietiniai medžiai ar krūmai, greičiausiai pamatysime, kad jie taip nesielgia. Nebent lauke būtų ypatinga, ilgai trunkanti šiluma.
Kitas dalykas, mūsų vietiniams augalams ir gyvūnams signalą duoda ne vien šiluma, bet ir dienos ilgis. Keturių metų laikų ciklas, kuriame gyvename, ir yra pagrindinis ženklas keisti fiziologiją. Augalams – prieš žiemą užsidaryti, susigniaužti, paukščiams – išskristi. Juk paukščiai savo galvelėse nesupranta, kad ateis žiema. Tiesiog, trumpėjant dienai, keičiasi jų fiziologija“, – pasakoja gamtininkas.
Anot S. Paltanavičiaus, šiuo metu gamtos ženklai dar menkai ką kalba apie artėjančią žiemą. Jeigu žiemiškų ženklų ir sulauksime, tai tik apie Kalėdas, o pačios žiemos, kuri veikiausiai vėl bus labai permaininga, sulauksime po Naujųjų metų, svarsto gamtininkas.
Tiesa, tai nereiškia, kad ateinantį ar dar kitą savaitgalį neiškris sniegas, – kritulių tikrai gali būti, tik dėl jų dar negalėsime tvirtinti, kad į Lietuvą atėjo tikroji žiema, atkreipia dėmesį S. Paltanavičius.
