Vaiko verksmas, riksmai, galiausiai – kritimas ant grindų. O kur dar vertinantys aplinkinių žvilgsniai, jei isterija vaiką ištinka viešoje vietoje. Pažįstama situacija? Kaip reaguoti į vaiką ištikusį pykčio priepuolį ir kaip tokioje situacijoje savo pyktį valdyti tėvams, komentuoja psichologas Tomas Kelpša.
Prasidėjus vaiko isterijos priepuoliui, tėvams svarbiausia – apsišarvuoti kantrybe. Psichologas pirmiausia pataria sulaukti sekundės, kai vaikas nutyla, ir tik tada inicijuoti pokalbį.
„Jei ką nors sakysime vaikui tuo metu, kai jis isteriškai rėkia, vaikas mūsų negirdės. Todėl labai svarbu palaukti, kol jis bent truputėlį aprims. Kai vaikas rėkia, jis iškvepia orą. Vadinasi, kažkada turi sustoti, kad įkvėptų oro. Tas momentas galėtų tapti proga pradėti kalbėtis su vaiku“, – portalui LRT.lt sako T. Kelpša.
Tada, anot psichologo, reikėtų vaiką paimti už rankos, priliesti petį ar kitą kūno vietą – toks gestas vaikui leis suprasti, kad kalbama su juo. „Kai vaikas bent akimirkai nurimsta, reikėtų paimti jį už rankos ir pasakyti: „Dabar sustok. Ramiai. Ar tu mane girdi? Paklausyk.“ Priklausomai nuo situacijos, reikėtų paaiškinti, kaip ji bus sprendžiama“, – komentuoja T. Kelpša.
Kai kada tėvai vaiko pykčio ir isterijos priepuolius stengiasi ignoruoti – nueiti į šalį, nekreipti dėmesio. Toks elgesys, pasak psichologo, kai kada irgi gali būti veiksmingas.
„Kartais vaikas žino, kad jeigu grius ant žemės ir ims rėkti, tėvai puls daryti viską, ko jis nori, todėl tai gali tapti bandymu manipuliuoti. Tai turėtų įvertinti patys tėvai. Jeigu jie įsitikinę, kad toks vaiko elgesys yra manipuliacija, reikėtų sustoti, nekreipti dėmesio. Vaikas greičiausiai nustos rėkti, nes supras, kad negaus to, ko nori“, – sako T. Kelpša.
Ašaromis, riksmais vaikas paprastai išreiškia pyktį. Tik ką daryti tėvams – juk jiems šioje situacijoje irgi gali kilti pyktis ir gėda dėl to, kad vaikas neklauso. Tokie jausmai – natūralūs, visgi psichologas pabrėžia: norėdami numalšinti vaiko isteriją, tėvai jiems patiems kylantį pyktį turėtų sutvardyti.
„Tėvams reikėtų pagalvoti, kad jeigu ir jie dar pradės rėkti, vaiko pykčio priepuolis bus dar didesnis. Todėl tėvai šioje situacijoje turi reaguoti šaltai, stabdyti kylantį pyktį. Jeigu reikia, galima stabtelėti, ramiai suskaičiuoti iki 5, keletą kartų giliai įkvėpti ir tik tada ką nors sakyti vaikui. Svarbu suprasti, kad nenuraminsime jokio žmogaus, jei patys būsime įsisiautėję“, – kalba T. Kelpša.
Galvoti apie tai, kaip vaiko isteriją viešoje vietoje įvertins kiti žmonės, – neverta, įsitikinęs psichologas. „Svarbu suprasti, kad situacija yra tokia, kokia yra, ji gali nutikti kiekvienam. Nereikia bijoti, ką pasakys kiti. Juk gyvename dėl savęs, ne dėl kitų, o ir vaikus auklėjame taip, kaip mokame. Žmonės gali daug ką pasakyti net ir tada, kai vaikai auklėjami tinkamai.
Tiesa, jei vaiką isterija ištinka viešoje vietoje, kartais svetimi žmonės praeidami pasako: „O, koks neišauklėtas vaikas.“ Šito komentuoti nereiktų, nes praeiviai nežino, kokia yra situacija, beje, kištis į svetimus reikalus apskritai nereikėtų“, – sako T. Kelpša.
Visgi geriausia vaikų prie isterijos priepuolių neprivesti, įsitikinęs psichologas. „Isterija dažniausiai būna auklėjimo pasekmė. Isterijos priepuoliai, kritimas parduotuvėje, kai vaikas nori, kad jam ką nors nupirktų, yra anksčiau padaryta klaida, kai tėvai viską leidžia ir perka, kada tik vaikas to užsinori.
Reikėtų bandyti dirbti iš anksto, paaiškinti vaikui, kad ne viską, ko nori, galima gauti. Būtent todėl svarbu nusistatyti ribas, įsivesti taisykles. Tai yra ne vienos dienos įdirbis“, – apibendrina psichologas T. Kelpša.
Jeigu ir jūs turite klausimų, siųskite juos el. paštu tavo@lrt.lt arba žinute LRT feisbuke ir mes surasime atsakymus!
