Hitlerio vaidmenį LRT laidų vedėjas Andrius Rožickas jau prisijaukino, tik LRT TELEVIZIJAI sako, kad vienintelis nepatogumas filmuojant antrąjį serialo „Nacių iškilimas“ sezoną – pandemijos reikalavimai nepamiršti per pertraukas skiriamąjį Hitlerio bruožą, ūsus, slėpti po kauke.
Kaunas virto BBC serialo „Nacių iškilimas“ antrojo sezono filmavimo aikštele – Soboro prieigos buvo paverstos Paryžiumi, o Sitkūnų radijo stoties teritorija – Hitlerio bunkeriu. Trys Lietuvoje filmuojamos serialo dalys apima laikotarpį nuo 1940-ųjų iki 1943-iųjų.
„Pirmasis sezonas buvo apie tai, kaip Hitleris ir naciai perėmė valdžią Vokietijoje. Dabar peršokame šešerius metus į priekį, link Antrojo pasaulinio karo. Antrąjame sezone pasakojame apie Hitlerio sprendimus veržtis į Sovietų Sąjungą, pradėti operaciją Barbarosa. Analizuosime kaip tai tampa lūžio tašku Antrąjam pasauliniam karui“, – LRT TELEVIZIJAI kalbėjo serialo režisierius Julianas Jonesas.
Pirmąjį sezoną, pasakojantį apie Nacių valdžios įsigalėjimą Vokietijoje, galėjo išvysti ir LRT PLIUS žiūrovai. Kaip kalbėdamas su LRT TELEVIZIJA juokavo pagrindinį vaidmenį atliekantis A. Rožickas, vaidmenį jis jau prisijaukino, o vienintelis nepatogumas – pandemijos reikalavimai nepamiršti per pertraukas skiriamąjį Hitlerio bruožą – ūsus – slėpti po kauke.
„Jis yra baisus vaidmuo, nes jis labai nudrožtas. Visi žino, kaip jis atrodo. Ir aš pats, kai tik ūsus užsiklijuoju, užsivelku uniformą ir aš toks uch uch. Na jis toks, stipri asmenybė“, – kalbėjo A. Rožickas.
Jam filmavimo aikštelėje nagailima ir komplimentų, prodiuserė Lineta Mišeikytė pasakojo, kad A. Rožicko Hitleris jau laikomas savotišku etalonu. „Lietuvoje režisieriui nepavyko susirasti aktoriaus, kuris vaidintų Staliną. Tad šį kartą vienai dienai atsivežame aktorių iš Ukrainos, kuris labiau vizualiai atitinka Stalino įvaizdį. Bet mūsų Hitleris vis tiek, kaip etalonas, režisierius sakė, kad „aš noriu tokio paties gero Stalino kaip yra jūsų Hitleris“, – pasakojo prodiuserė.
Praėjusiais metais portalui LRT.lt duotame interviu A. Rožickas prisiminė ilgai nesvarstęs, ar imtis Hitlerio vaidmens: „Kai paskambino kastingo agentūros atstovai ir pasiūlė ateiti į bandymus, ir nustebau, ir apsidžiaugiau, ir išsigandau. Bet gal ne paties personažo, kiek savo gebėjimų. Nors apskritai man patinka įmesti save ten, kur dar nesu buvęs, ir turbūt svarbiausia – buvau tikras, kad BBC padarys gerai, todėl dvejojau neilgai.“
Pagrindinis iššūkis, anot jo, buvo nepersistengti. „Hitleris visų mūsų galvose jau yra tapęs „memu“ ir labai lengva nuslysti į jau matytus šaržus, štampus ir padaryti karikatūrą. Todėl režisieriaus nuolat klausdavau, ar nepervaidinu, į tai jis atsakydavo pakeltu nykščiu“, – atskleidė A. Rožickas. Jis pridūrė, jog dirbti buvo vienas malonumas: „Čia labai tinka angliško žodžio „vaidinti“ reikšmė (play – „žaisti“). Kartais galvodavau, dar klausimas, kas kam mokėti turi, nes iš šio kūrybinio proceso gavau labai daug patirties, žinių, gerų emocijų, su savimi dar geriau susipažinau.“
Perskaitęs nemažai biografinių detalių apie kuriamą personžą A. Rožickas svarstė: „Vienokį jis pats save matė, kitokį jį kūrė propaganda žmonių galvose, dar kitokį piešė kita konflikto pusė, man atrodo, tam tikros jo savybės yra per daug užryškintos, jis, mano galva, buvo labiau eilinis, nei mums atrodo, tik turėjo labai daug nesveikų ambicijų.“
