Istorinis HBO mini serialas „Černobylis“, transliuojamas ir per LRT, paskatino susidomėjimą 1986 m. balandį Ukrainoje, netoli Pripetės miesto įvykusia atominės elektrinės katastrofa. 10 „Emmy“ apdovanojimų susišlavusio serialo žiūrovai ėmė domėtis, kas ekrane atitinka realybę, o kurios serialo siužeto detalės – tik pramanas.
Kaip rašo leidinys „Insider“, daugelis „Černobylyje“ vaizduojamų dalykų atitinka realybę ir yra vaizduojami taip, kaip iš tiesų vyko 1986 m. Visgi serialo scenarijaus autorius Craigas Mazinas ekranizuotoje atominės elektrinės istorijoje nutarė atlikti šiek tiek pakeitimų – perdėliojo įvykių chronologiją, sukūrė pramanytą personažą, kai kuriose vietose situaciją vaizdavo šiek tiek tirštesnėmis spalvomis.
Dėmesio – žemiau atskleidžiamos serialo „Černobylis“ siužeto detalės!
Mitas: fizikė Ulana Khomyuk rūpinosi katastrofos padarinių likvidavimu.
Nors didžioji dalis HBO serialo „Černobylis“ veikėjų – realios asmenybės, fizikė Ulana Khomyuk – išgalvotas personažas. Pasak serialo scenarijaus autoriaus, iš tiesų prie avarijos padarinių likvidavimo plušėjo ne vienas fizikas ar kitos srities specialistas, o aktorės E. Watson įkūnijama Ulana Khomyuk tarsi atspindinti juos visus.
Serialo scenarijaus autoriui pasirodė logiška į serialo siužetą įvesti mokslininkės personažą. „Tuo metu Sovietų Sąjungoje buvo išties daug mokslininkių ir gydytojų moterų“, – „Insider“ cituojamas C. Mazinas.
Taip pat skaitykite
Mitas: netrukus po sprogimo sudužo įvykio vietoje dirbęs sraigtasparnis.
Antroje serialo serijoje rodoma sraigtasparnio avarija nėra vien pramanas, rašo „Insider“. Nesutampa tik jos laikas, mat iš tiesų sraigtaspranio avarija įvyko ne Černobylio AE sprogimo pradžioje, o jau praėjus kelioms savaitėms.
„Norėjau parodyti, kokiomis žiauriomis sąlygomis teko dirbti pilotams – jiems teko skristi į atvirą reaktorių. Tiesiai iš jo siaubingai sklido radiacija“, – sakė įvykio seką pakeisti nutaręs scenarijaus autorius C. Mazinas.
Taip pat skaitykite
Mitas: Černobylis per valandą skleidė kone dvigubai didesnę radiacijos spinduliuotę nei atominis sprogimas Hirošimoje.
Pasak leidinio „Insider“ kalbinto branduolinės energijos eksperto Jano Haverkampo, tiek Černobylio, tiek II-ojo pasaulinio karo metu įvykusi Hirošimos tragedija turėjo baisių padarinių. Anot jo, Hirošimoje atominės bombos sprogimas padarė daugiausia tiesioginės žalos – radiacijos dozė, kurią gavo žmogus, priklausė nuo to, kokiu atstumu jis buvo nuo įvykio vietos.
Černobylio atveju, pasak eksperto, daug radiacijos pateko į atmosferą. Ji pasklido po didžiulį plotą. Pasisukus tinkamai vėjo krypčiai, radiacija pasiekė ir Lietuvą.
Taip pat skaitykite
Faktas: iš pradžių rusai likviduoti avarijos padariniams bandė pasitelkti mašinų pagalbą, tačiau netrukus darbus perėmė žmonės.
Černobylio sprogimo zonoje plušėjusiems darbininkams buvo paliepta išvalyti net 100 tonų radiokatyvių liekanų. 1990 m. vykusioje konferencijoje pareigūnas Jurijus Semiolenko, buvęs atsakingas už darbuotojus sprogimo zonoje, sakė, kad sovietai iš pradžių bandė pasitelkti mašinų pagalbą.
Kaip rašo „Insider“, kai technika dėl nuodingos aplinkos pradėjo eiti iš rikiuotės, į pagalbą buvo pakviesti žmonės. Černobylio avarijos vietoje būtų puikiai pasitarnavusios JAV mašinos ir robotai, tačiau dėl tarp JAV ir Sovietų Sąjungos tvyrančios įtampos, rusai pagalbos į amerikiečius nesikreipė.
Taip pat skaitykite
Faktas: kariams buvo liepta šaudyti į radiacijos paveiktus gyvūnus.
Praėjus maždaug 36 valandoms po sprogimo, Pripetės gyventojai turėjo vos 50 minučių susirinkti svarbiausius daiktus ir susėsti į autobusus, kuriais visam laikui paliko savo namus. Nė vienam iš gyventojų nebuvo leista kartu vežtis augintinių.
Pripetėje liko dešimtys beglobių šunų. Sovietų kariams buvo liepta juos iššaudyti, kad gyvūnai neskleistų radiacijos.
Taip pat skaitykite
Faktas: į ligoninę patekęs jaunas ugniagesys mirė palikęs besilaukiančią žmoną.
Černobylio gaisrą gesinęs ugniagesys Vasilijus Ignatenko mirė praėjus dviem savaitėms po sprogimo. Kaip ir rodoma seriale, jis buvo palaidotas cinkuotame karste. Našle liko jo žmona Liudmila, tuo metu po širdimi nešiojusi kūdikį. Deja, vos gimęs kūdikis neišgyveno.
Taip pat skaitykite
Faktas: prieš mirtį Legasovas įrašė savo liudijimus apie katastrofą.
Valerijus Legasovas buvo realus žmogus, tik, priešingai nei vaizduojama seriale, buvo ne vienišas vilkas – turėjo žmoną ir dukterį. Seriale rodoma, kad, prieš tai į kasetę įrašęs liudijimus apie katastrofą, 1988 m. balandžio 26-ąją (praėjus lygiai metams po sprogimo) jis nusižudo. Pasak „Insider“, šios seriale vaizduojamos V. Legasovo gyvenimo detalės – ne fikcija, o realybė.
