„Viską į ten ateidamas gali išverti. Ko aš nenoriu tverti ir matyti – įžeidinėjimų tų, kas daro viską dėl savo pacientų“, – savo socialiniame tinkle rašė žurnalistė, LRT laidų vedėja Rita Miliūtė, prieš šventes tapusi savanore ligoninėje, kur gydomi užsikrėtusieji COVID-19. Savo įrašu ji sutiko pasidalyti su portalo LRT.lt skaitytojais.
Siautėjant COVID-19 ir esant nepaprastai sudėtingai situacijai šalyje, medikai prašo pagalbos ir ieško savanorių. Nemažai kas atsiliepė į pagalbos prašymą, tarp jų – žurnalistė R. Miliūtė.
Kūčių išvakarėse ji ruošėsi į pirmam savo budėjimui ligoninėje, kur gydomi užsikrėtusieji COVID-19. Savo patirtimi žurnalistė pasidalijo socialiniame tinkle, savo mintimis ji sutiko pasidalyti ir su portalo LRT.lt skaitytojais.
„Mama norėjo, kad būčiau gydytoja. O aš nualpdavau ištiesusi bevardį pirštą kraujo tyrimui, – savo įrašą pradėjo ji. – Kūčių išvakarėse rengiausi pirmam budėjimui covidinėje zonoje ir galvojau apie savo tėvus, kuriems sakiau, kad švenčių savaitę gyvensiu lovoje su knygomis ir filmais. Būčiau norėjusi paskambinti ir pasakyti, kad bent apsirengiau taip pat kaip daktarai, bet tuomet negalėjau. Labai bijau dėl jų, jau amžiuj, ir baisiai jaudinasi dėl manęs ir brolio. Po kokio pusvalandžio buvau pas kažkieno kito tėvus ir mamas.“
Tapusi savanore žurnalistė savo akimis išvydo, kas dedasi ten, kur medikai kovoja už žmonių gyvybes. „Buvo, kas barėsi ir priešinosi – neleido lovos pervilkti, pakeisti permirkusių sauskelnių, gerai, kad LŠS (Lietuvos šaulių sąjungos – LRT.lt) turim vyrų ir moterų daug kartų stipresnių už mane. Jie apkabina pykstančius ir mus pridengia savo kūnu – neleidžia mušti, kai geri/pikti/bet kokie žodžiai nebeveikia. Buvo, kas verkė, duso, prašė nekankinti. Buvo, kas užduso, ir miršta iki šiol.
Gal suskambės nejautriai, bet tam mes pasiruošę. Išeit prie lango ieškant oro ir rasti pakeliui išstumtą lovą – ištveri, nors šalia sudėti maišiukai nesunkiai padeda suprasti, kurio žmogaus jau niekada nebepaklausi – o gal jau galime išmesti tą išsipūtusį kefyrą. Ar tuos net ir Schwarzenegger’io žandikauliui neįveikiamus kūčiukus.“
Ji tęsė, kad viską ten galima ištverti, tačiau yra dalykų, kurių nei tverti, nei matyti nesinori. „Ko aš nenoriu tverti ir matyti – įžeidinėjimų tų, kas daro viską dėl savo pacientų. Ko nė nebandau suvokti – kaip kokiai madame galvon ateina telefonu aprėkt slaugytoją, kuri kelias jai tekusias dienas bandė palengvinti tos ponios tėvo gyvenimą – „nes ką tik <...>, juk ką tik atšventėm kartu, ir sveikas buvo, ką ten jam padarėt“, – rašė R. Miliūtė.
Visas įrašas:
