Darbdavių ir profesinių sąjungų atstovai sutarė, kad minimali alga nuo kitų metų augtų 7,19 proc. (83 eurais) taip pat prašant valdžios 4 proc. (30 eurų) padidinti neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD). Vis dėlto Vyriausybė nesutiko didinti NPD ir pasiūlė minimalią algą didinti 8 proc., arba 92 eurais iki 1245 eurų neatskaičius mokesčių. Tokį sprendimą kritikuoja tiek darbuotojų, tiek darbdavių atstovai.
Paskelbė bendrą pranešimą
Ketvirtadienį darbdaviai ir profesinės sąjungos sukvietė žiniasklaidos atstovus pristatyti bendrą pranešimą dėl minimalios mėnesinės algos (MMA) nustatymo.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos laikinoji vadovė Dalia Jakutavičė sakė, kad sutartas siūlymas buvo orientuotas į realias pajamas darbuotojams, o ne vien nominalius skaičius.
„Vyriausybė, žinoma, turi teisę priimti sprendimą tokį, kokį jai atrodo, kad reikia priimti, bet darbdavių ir darbuotojų bendras susitarimas nusipelno būti bent jau rimtai apsvarstytas, išsamiai įvertintas ir argumentuotai atmestas. Priešingu atveju kyla klausimas, koks yra valdžios požiūris į socialinę partnerystę“, – dėstė D. Jakutavičė.
Darbuotojų atstovė pabrėžė, kad darbuotojams šiandien reikia aiškumo ir stabilumo. Jiems reikia žinoti, kokių pajamų gali tikėtis ateityje, o verslas – kokiomis sąlygomis veiks kitais metais ir kokioje aplinkoje tai darys.
„Vis dėlto svarbiausia dienos žinia yra ne konkretus MMA dydis, o tai, kad socialinis dialogas Lietuvoje veikia. Darbdaviai ir profsąjungos parodė, kad geba susitarti, net turėdami labai skirtingus interesus, ir tokį gebėjimą valstybė turėtų vertinti ne kaip silpnybę, o kaip stiprybę“, – pažymėjo D. Jakutavičė.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius antrino, kad Vyriausybės sprendimas yra „nepagarba ne tik profsąjungoms, bet ir darbuotojams, darbdaviams“.
„Visose Vyriausybėse buvo kalbama, kad jei jūs jau susitarsite su profsąjungomis, mes visada jums pritarsime. Šioje vietoje tie žodžiai atrodo tušti“, – kalbėjo V. Janulevičius ir pridūrė, kad, jei taip ir toliau, nematytų prasmės būti Trišalėje taryboje.
„Jeigu viena valstybė nusprendžia už visus dirbančiuosius, tai kelia didelį klaustuką, bet tikimės iš naujos Vyriausybės irgi tam tikrų paslankesnių dalykų šiame segmente, ypač, kai turime tokią sudėtingą geopolitinę [situaciją – LRT.lt]“, – taip pat dėstė Pramonininkų konfederacijos prezidentas.
Prie Vyriausybės taip pat pasirodęs Lietuvos verslo konfederacijos vadovas Andrius Romanovskis teigė, kad čia susirinko „kažkuria prasme pagėdinti nueinančios Vyriausybės“.
„Tai yra labai sunkus susitarimas. Dalis darbdavių išvis kalbėjo apie tai, kad MMA neturėtų didėti. Ypač regionuose tai yra labai skausminga. Ten atotrūkis tarp vidutinio darbo užmokesčio ir minimalios mėnesio algos yra nedidelis, kartais siekiantis 60 proc.“, – pastebėjo A. Romanovskis.
Apibendrindama Darbdavių konfederacijos prezidentė Aurelija Maldutytė teigė, kad nenorima pripažinti, jog socialiniai partneriai gali susitarti ir kad „galime priimti šį sprendimą kaip tvarų ir reikalingą visiems“.
Susitarė dėl MMA
Kaip jau minėta, antradienį Trišalės tarybos posėdyje darbdavių ir profesinių sąjungų organizacijų atstovai pasirašė bendrą susitarimą dėl MMA dydžio 2027 m. Tačiau Vyriausybė pristatytą susitarimą ir jame numatytus dydžius atmetė jo net nesvarsčiusi, taip, verslo ir darbuotojų atstovų manymu, paneigdama iki tol viešai kartotus raginimus socialiniams partneriams susitarti.
„Tokia situacija rodo, kad kvietimai tartis buvo tik formalūs, o socialinis dialogas Vyriausybei reikalingas tik tada, kai jo rezultatas yra politiškai patogus“, – bendrame pranešime nurodė darbdaviai ir profsąjungų atstovai.
Tuo tarpu Vyriausybės atstovų manymu, gyventojų pajamos turėtų augti išlaikant ekonomikos stabilumą ir darbo vietų konkurencingumą.
„Turime atsakingai vertinti bet kokius mokesčių pakeitimus. Žmonių pajamų augimas išlieka vienu svarbiausių mūsų prioritetų. Turime užtikrinti tvarius sprendimus, kurie žmonėms duotų realią naudą“, – savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje dėstė ministrė pirmininkė Inga Ruginienė.
Darbdavių ir profesinių sąjungų atstovai tvirtino esantys nusivylę, kad Vyriausybės atstovai nesiėmė svarstyti jų iniciatyvos. Viliamasi, kad naujasis premjeras išgirs jų prašymą.
Atkreiptinas dėmesys, kad pastaraisiais metais darbdaviams ir profesinėms sąjungoms nepavykdavo susitarti dėl minimalios algos dydžio, todėl šį sprendimą priimdavo ministrų kabinetas.
Lietuvos banko skaičiavimu, pagal nuosaikų scenarijų minimali alga Lietuvoje kitais metais galėtų augti 6,4 proc., arba 73,6 euro. Spartesnio didinimo scenarijaus atveju minimali alga galėtų augti 12 proc., arba 138,1 euro.
Nuo 2026 m. minimali alga padidinta 11 proc. (115 eurų) iki 1153 eurų (iki mokesčių). Ši suma siekia 47,5 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio.
