„Sunku žodžiais aprašyti įspūdžius po savanorystės pamainos Vilniaus miesto klinikinės ligoninės raudonojoje zonoje. Bet reikia, kad žinotume, kokie herojai yra tie, kurie čia dirba ne keturių, o dvylikos valandų pamainomis“, – apie savo patirtį savanoriaujant ligoninėje rašo Seimo narys Paulius Saudargas.
Politikas buvo liftininko padėjėjas. Šios pareigos, anot jo, „šiame pastate nejučia kelia asociacijas su Charonu – Stikso upės keltininku... Keliančiu liftu vienus – į gyvenimą, kitus – leidžiančiu į nežinomybę, vienus tik paplukdantis, kitus paliekantis jau kitame krante“.
P. Saudargas nurodo, kad viena iš senbuvių liftininkių papasakojo, kad per jos pamainą didžiausias mirusiųjų skaičius buvo 10.
Politikas iš pirmųjų lūpų pasidalino, kokia šiandien realybė egzistuoja ligoninėse.
„Skambina: „Iš nefrourologinio į rentgeną!“ Gerai. Čia, berods, antras aukštas, bet kurio korpuso?.. Nesėkmingai dairausi nuorodų, užlekiu paklausti priėmime, parodo pirštu kryptį, lekiu, važiuojam. Važiuojam sunkiai, lova didelė, sunki ir nerangi, pakeliui vis bando nusitempti paskui save pakeleivingas kėdes ir spinteles, įsiręžęs vairuoju šį „keltą“. „Galiniai ratukai blogiau vairuojasi, o kojom į priekį gi neveši...“ – lyg atsiprašinėja slaugė. Šis „keltas“ – vis dar į viltį! Privairuojam po „rentgenu“. Rentgeno operatorė prašo nuleisti paciento galvą, o pakeltas lovos galvūgalis be elektros nesireguliuoja. Vairuojam atgal prie rozetės – sutvarkom.
„Iš neurologinio į reanimaciją!“ Kur šie skyriai – pavyko įsidėmėti. Važiuojam. Į liftą, iš lifto, per visą koridorių į kitą korpusą, vėl į liftą. Kartu slaugytojoms reikia gabentis kažkokį paltų kabyklos formos aparatą su žarnom ant važiuoklės ir tas į liftą greta lovos niekaip neįtelpa. Sugalvoju išeitį – sukdamas aparatą įvairuoju kojeles po vieną. Kylam. Pacientė sunkiai dūsauja, dejuoja. „Jau tuoj atvažiuosim, tuoj bus lengviau“ – ramina pacientę slaugės. Sukamės kaip galima greičiau. Kelionė į reanimacijos skyrių, tai jau rimtas pasiplaukiojimas Stikso upe... Perkeliant į kitą lovą, pacientė stipriai užsikosti, niekaip nebegali sustoti, jos kosulys lydi mane atgal į liftą“, – rašo politikas.
Perkeliant į kitą lovą, pacientė stipriai užsikosti, niekaip nebegali sustoti, jos kosulys lydi mane atgal į liftą.
Politikas rašo, kad gydytojų, vaistų, įrangos šioje ligoninėje dar, tačiau pastebi: „Kasdien kuriami nauji kovidiniai skyriai, iškraustant vis naujus aukštus, korpusus, bet kas bus rytoj?“
„Trečias aukštas, į endoskopiją“. Parvežam senučiukę milžiniškoje lovoje. Su slauge ir rezidentu akimis matuojam užrakintas tyrimų kabineto duris – tilps, netilps? Vis tiek reikia laukti gydytojo, kuris atliks endoskopiją. Apsikeičiam su rezidentu nuomonėmis apie prakaitavimą po „skafandru“. Suvežioju kelis reisus „kraujukų“ iš skyrių į laboratoriją. „Priėmimas“ paprašo nunešti siuntinį į skyrių – šviesos spindulėlis iš namų irgi skuba būti perduotas. Nešu iki pat palatos, užeinu. Ten du dieduliukai guli. Vienas pašauktas pavarde atsiliepia, pradžiuginu jį lauknešėliu, o jis man į kaimyną rodo ir kažką sako apie „makaluojamą ranką“ ir kad kažkas negerai. Kaimynas sunkesnės būklės. Suprantu tiek, kad pacientas besiblaškydamas greičiausiai kateterį išsitraukė. Pakviesta slaugutė mano versiją patvirtina, palieku ją tvarkytis. Apsidairau, kažkur palatoj taip kosti, kad girdisi iš kito koridoriaus galo“, – toliau rašo Seimo narys.
„Perkeliam senutę į siauresnę lovą ir įvežam procedūrai. Kartu su slaugytoja padedu išlaikyti pacientę paverstą ant šono, kol rezidentas su gydytoja atlieka tai, ką turiu garbės matyti ekrane, o nei vienas pacientas nenori pajusti. Zondas skverbiasi nosiaryklėm ir trachėjom ar dar kažkuo, ko įvardinti nepagooglinęs negaliu. Gydytoja vis ramina pro sunkios būklės rūką suvaitojančią pacientę: „pakentėkit močiutyte, pakentėkit“, kaip galima skubiau ir tiksliau vykdydama savo žvalgybinę operaciją po vidaus koridorius. „Viskas gerai, kraujavimo nėra“ – informuoja lyg ir guodžiančiai gydytoja. Kažin, ar begirdi ir supranta senolė, ką jai sako gydytoja, ir visa laimė. „Pakentėkit močiutyte, pakentėkit, GAL pasveiksit“ – išsprūsta gydytojai žodelis, kuris man netiesiogiai pasako daugiau nei ilgi diagnozės aprašymai. Viltis yra, bet jos kiekis ribotas. Vėliau, nė sekundei nesustodama dirbti, rezidentui pasakoja, kaip per nosį įvestą zondą reikia pritvirtinti prie veido pleistru, kad vežant neišsitrauktų. Suvokiu, kiek šiuose koridoriuose yra vadovėliuose nesurašyto know-how. Tai meistrystė, kuri gelbėja sveikatas ir gyvybes“, – dalinasi politikas.
„Pakentėkit močiutyte, pakentėkit, GAL pasveiksit“ – išsprūsta gydytojai žodelis, kuris man netiesiogiai pasako daugiau nei ilgi diagnozės aprašymai.
Ligonines darbuotojus politikas vadina herojais: „kokie herojai yra tie, kurie čia išdrįsta kas dieną įžengti apsaugoti TIK „skafandro“.
LRT.lt primena, kad šeštadienį patvirtinta 3219 naujų koronaviruso atvejų, liga nusinešė dar 33 žmonių gyvybes.
