Kai suaugusieji geba susitarti, vaikams neatrodo, kad vyksta kažkas keisto, LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ teigia tarptautinės komunikacijos specialistė Medeina Andriulienė. Dviejų berniukų pamotė pamena – prieš pirmąjį susitikimą su vyro vaikais atidžiai ruošėsi: „Buvo labai svarbu, kad neatbėgčiau ir nesakyčiau: aš būsiu jūsų nauja geriausia draugė.“
Pasakose pamotės visada blogos ir vaizduojamos tarsi raganos, o ar gali būti kitaip? Ištekėti už vyro, kuris jau turi vaikų, ne tas pats, kas pradėti gyvenimą nuo švaraus balto lapo. Tačiau M. Andriulienė žino, kaip būti gera pamote ir su vyro vaikais tapti draugais.
Savo sutuoktinio, telekomunikacijų verslo eksperto Liudviko Andriulio sūnums Konstantinui ir Aleksandrui M. Andriulienė yra pamotė, tačiau jie jai yra pasakę: kaip gerai, kad esi geroji pamotė. Paklausta, kaip apskritai reaguoja į žodį „pamotė“, moteris sako – viskas ir prasideda nuo lingvistikos, kuri nėra nei maloni, nei palanki.
„Tas žodis kaip ir neturėtų reikšti nieko blogo, tačiau manau, kad kiekvieno pasąmonėje, tuo tarpu ir vaikų, dėl visų pasakų tas žodis, deja, turi neigiamą atspalvį. Aš turbūt ir renkuosi kalbėti tam, kad to neigiamo atspalvio būtų kuo mažiau“, – pažymi ji.
Turbūt vienas svarbiausių dalykų ir buvo tai, kad mes visi suaugę tarpusavyje sugebėjome susitarti. Tada ir vaikams nebuvo jausmo, kad vyksta kažkas keisto.
M. Andriulienė pamena, prieš pirmąjį susitikimą su mylimojo vaikais tam buvo atidžiai ruošiamasi – nesinorėjo padaryti klaidų.
„Mums tai buvo labai svarbu, atrodė, kad tą gali padaryti teisingai vieną kartą, šitame etape norėjosi nepadaryti klaidų. Pasiskaitėme, kaip geriausiai tai daryti, o geriausia tai daryti vaikams jaukioje, įprastoje aplinkoje. Aš atvažiavau į svečius pas vaikų mamą, buvo ir mano vyras, ir mes visi susitikome, pasėdėjome su vaikais, susipažinome, pabendravome.
Aš jų neužpuoliau, buvo labai svarbu, kad neatbėgčiau ir nesakyčiau: aš būsiu jūsų nauja geriausia draugė. Tai tiesiog buvo kaip į svečius atvažiavęs dar vienas žmogus, kurį pristato vaikams. Prieš tai su vaikais buvo pakalbėta, tėvai su jais susėdo, papasakojo visą situaciją prieš kelias dienas, kad jie galėtų apsiprasti, užduoti klausimų.
Kai atvažiavau, tiesiog bendravome. Tuo metu vaikams nekilo jokių klausimų. Manau, jiems tiesiog buvo daug visko naujo. O po to mes jau atsakėme ir į visus klausimus“, – pamena laidos viešnia.
Tuo metu berniukams buvo dveji ir šešeri. Per pirmąjį susitikimą nejaukių tylos pauzių nebuvo. Reikia paminėti, kad M. Andriulienė jau prieš tai buvo susipažinusi su buvusia vyro žmona.
„Turbūt apskritai vienas svarbiausių momentų, ką labai svarbu pabrėžti, kad tokiuose santykiuose be proto svarbu, kaip bendrauja suaugę žmonės. Jeigu tu formuoji kažkokį santykį su vaikais, o tas santykis nėra sutvarkytas tarp suaugusių žmonių, tai apie ką mes galime kalbėti?
Turbūt vienas svarbiausių dalykų ir buvo tai, kad mes visi suaugę tarpusavyje sugebėjome susitarti. Tada ir vaikams nebuvo jausmo, kad vyksta kažkas keisto“, – kalba tarptautinės komunikacijos specialistė.
Aleksandras ir Konstantinas moterį vadina tiesiog Medeina. Prieš vaikams su ja susipažįstant pora daug domėjosi, skaitė apie šią situaciją, tačiau galiausiai apsilankė ir pas psichoterapeutą.
Auklėdamas vaikus ne visada esi geriausias „aš“, būna momentų, kai gailiesi kažką padaręs, bet tada svarbiausia kalbėtis su vaikais ir galų gale jų atsiprašyti, jeigu kažką padarei blogai.
„Pas psichoterapeutą atsidūrėme su vyresnėliu vaiku ir visai dėl kitų reikalų. Čia dar nelabai įprasta lankytis pas psichoterapeutą, bet mes manome, kad tai yra labai geras būdas spręsti problemas prieš joms tampant didelėmis. Nuvykome visai kitais klausimais, bet užsiminėme, kad galbūt reikėtų pasikalbėti ir apie tai.
Ir išsikalbėjome, tiesiog klausėme, ar nepadarėme esminių klaidų, ar reikėtų kažką taisyti, ir gavome patvirtinimą, kad viską padarėme daugmaž gerai. Aš neabejoju, kad visi vaikai užaugę savo tėvus kaltins dėl vienų ar kitų dalykų, turbūt neįmanoma užauginti vaikų visai be šito, bet tikimės, kad bent jau sugebėjome tai kaip įmanoma minimizuoti“, – mintimis dalijasi M. Andriulienė.
Vis dėlto ji neslepia – kartais aplanko kaltės jausmas, kad padarė kažką ne taip, tačiau svarsto – savigrauža turbūt aplanko visus tėvus.
„Apskritai tokiose situacijose yra ir vidinio konflikto, ir kaltės jausmo. Bet man atrodo, kad auklėdamas vaikus su tuo susiduri natūraliai, ne visada esi geriausias „aš“, būna momentų, kai gailiesi kažką padaręs, bet tada svarbiausia kalbėtis su vaikais ir galų gale jų atsiprašyti, jeigu kažką padarei blogai“, – įsitikinusi pašnekovė.
Esminis jos patarimas būsimoms pamotėms – neužpulti vaikų, nenusistatyti, kad viskas bus taip ar anaip, nes viskas tikrai bus kitaip, nei įsivaizduojate.
„Bet kokią problemą gali išspręsti, jeigu apie tai šnekiesi ir nori ją spręsti, neužsidarai savyje“, – priduria M. Andriulienė.
Plačiau – lapkričio 3 d. laidos „Klauskite daktaro“ įraše.
Parengė Indrė Motuzienė.
