Gerų darbų nebūna per daug, įsitikinusi vilnietė kirpėja Olga Korsakienė. Jau dešimtmetį ji lankosi vienuose vaikų globos namuose – čia vienai dienai įkuria kirpyklą ir gražina vaikus. Šįkart vaikų namuose Olga lankosi prieš pat naujus mokslo metus. Kirpėjos akyse užaugti spėję globos namų auklėtiniai visada jos laukia ir, vos išvydę, rikiuojasi į eilutę „pas Olgą“.
Feisbuko platybėse akį patraukė Olgos įrašas – kvietimas kirpėjams drauge vykti į vaikų globos namus ir prieš Rugsėjo 1-ąją juos pagražinti. Susisiekus su gražaus kvietimo autore, ji kukliai paaiškino, kad tai ne vienkartinė gerumo akcija. Pasirodo, šia veikla neatlygintinai Olga užsiima jau dešimtmetį.
„Mintis apkirpti vaikų globos namų auklėtinius mums su draugėmis kilo seniai, gal prieš 10 metų. Tada prieš Kalėdas susiradome vaikų namus ir į juos nuvažiavome. Išvyka patiko tiek mums, tiek vaikams, tad nuo to karto vaikų namuose lankomės dažnai, kas keletą mėnesių“, – portalui LRT.lt pasakoja Olga. Tiesa, moteris pripažįsta, pastaruoju metu išvykos retesnės – jas pristabdė ir pagreitėjęs gyvenimo tempas, ir karantino ribojimai.

Šįkart Olga nutarė vaikus pagražinti prieš pat naujus mokslo metus. Paskutinį vasaros penktadienį ji darbe pasiėmė laisvadienį, susirinko kirpimo įrankius ir išvažiavo į Vilniuje, Pilaitėje, esančius vaikų globos namus.
Susivežusi reikalingą įrangą, vaikų namuose ji dienai įkuria tikrų tikriausią grožio saloną. Anksčiau prie gero darbo noriai prisidėdavo ir bendraminčiai. „Turiu nemažai pažįstamų, kurie prekiauja profesionalia plaukų kosmetika. Kažkurį sykį išgirdę, kad vyksiu į vaikų globos namus, man padovanojo kelias plaukų priežiūros priemones. Juk yra mergaičių ilgais plaukais – ir galiukus reikia patepti, ir purškikliu supurkšti“, – pasakoja Olga.
Globos namų darbuotojai sudėlioja grafiką, kad apsikirpti spėtų visi norintieji. Pavyzdžiui, šį penktadienį pagražinti visus vaikus reikia suspėti iki 16 valandos.
Ilgą laiką į vaikų globos namus Olga važiuodavo viena, tačiau sako, kad susisukti nelengva – vaikai nori ne tik apsikirpti, bet ir pabendrauti. „Todėl pradėjau kviesti bendraminčius feisbuko grupėse. Iš pradžių norinčiųjų neatsirado, vėliau prisidėjo pora moterų. Su viena beveik visada važiuojame dviese, šįkart, mus suradusi per socialinius tinklus, prisidėjo ir trečia moteris“, – sako Olga.

Nors trečios kirpimo meistrės nepažįsta, Olga sako, kad svarbiausia, jog ji būtų patyrusi ir greitai bei kokybiškai atliktų savo darbą. „Mano nuomone, vaikų globos namai – ne vieta mokytis pradedantiesiems, tik ką kursus baigusiems kirpėjams. Feisbuke pasitaiko piktų komentarų, žmonės stebisi mūsų iniciatyva, sako, tegul vaikų namų auklėtinius kerpa mokiniai. Bet juk svarbu, kad kirpėjas turėtų patirties, gebėtų ne tik greitai, bet ir kokybiškai atlikti darbą“, – kalba Olga.
Vaikų globos namų auklėtiniai per šitiek metų Olgos akyse spėjo užaugti ir visada jos laukia su nekantrumu. „Juokauju, kad jau turiu nuolatinių klientų būrį. Vos tik atvažiuoju, mane pažįstantys vaikai susėda į eilutę „pas Olgą“, – šypteli kirpimo meistrė.

Vaikai kirpėjos kėdėje nori pasėdėti kuo ilgiau. Dažnai, pasisukioję priešais veidrodį, paprašo dar ką nors pataisyti. „Suprantu, kad jiems reikalingas dėmesys, vaikai nori dar sykį atsisėsti į kėdę ir sulaukti dėmesio, pasijusti reikalingi“, – sako kirpėja, kantriai pildanti visus norus.
Moteris džiaugiasi šiltais santykiais ir su vaikų globos namų vedėja. Per pertraukėles tarp kirpimų ši visada Olgą pavaišina kava, persimeta bent keliais žodžiais. „Nors į tuos pačius vaikų globos namus važiuoju jau daug metų, vedėja, kaskart sulaukusi žinutės, kad ketinu atvykti, labai apsidžiaugia. Šiais santykiais džiaugiuosi ir aš“, – šypteli kirpėja.
Dviejų vaikų mama Olga sako, kad jos išvykos namiškių nebestebina: „Pirmais kartais šeima gal ir stebėdavosi, bet dabar niekas nesureikšmina – mums tai įprasta, lyg mano darbo dalis.“







