Žagariečiai Dainius Mereckis ir jo sūnus Lukas Mereckis gyvenimu rajono centro pakraštyje nesiskundžia – jei bus noro, net provincijoje viskam atsiras galimybių, įsitikinę jie. Bendras tėčio ir sūnaus pomėgis fiksuoti krašto apylinkes jiems jau pelnė vietos fotografų vardą, o proga pagaudyti įdomesnių kadrų ir pasisukioti tarp žymių žmonių jiems tampa Žagarės vyšnių festivalis, kas vasarą paįvairinantis įprastai ramų miestelio gyvenimą.
LRT.lt tęsia straipsnių ciklą „Aplink Lietuvą“! Visą vasarą žurnalistai keliavo po atokiausius šalies regionus ir miestelius, kalbino vietos gyventojus, verslininkus bei aktyvius bendruomenių narius, kad jų unikalias istorijas išgirstų visa Lietuva.
Šeštokas Lukas fotografija susidomėjo prieš ketverius metus, kai tėtis įsigijo pirmą bepilotę skraidyklę. lš profesijos statybininkas Dainius, vedamas smalsumo, ėmė fiksuoti Žagarės peizažus. Iš paukščio skrydžio įamžinti vaizdai tiek pačiam Dainiui, tiek Lukui padarė įspūdį, tačiau prisijaukinti skraidyklę berniukui pavyko ne išsyk.
„Pradžioje man buvo sunku valdyti droną, tad nutariau fotografuoti ant žemės. Ėmiau daryti nuotraukas telefonu, iš pažįstamų pasiskolinta „GoPro“ kamera. Po kurio laiko gavau telefoną su geresne kamera, tad akimirkas ėmiau fiksuoti ja“, – portalui LRT.lt apie savo pomėgį pasakoja dvylikametis Lukas.
Įkvėpė fotografo Mariaus Čepulio viešnagė
Pirmus žingsnius fotografijoje žengiantį Luką dar labiau įkvėpė prieš kurį laiką Žagarės regioninio parko direkcijoje viešėjęs gamtos fotografas Marius Čepulis.
„Jis pasakojo, kuo skiriasi fotoaparatų objektyvai, dalijosi savo istorijomis. Po paskaitos grįžęs namo greit pasičiupau fotoaparatą ir išbėgau į parką. Taip vaikščiodamas ir fotografuodamas gėles ir medžius staiga pamačiau ant medžio nutūpusį genį.
Atrodė, lyg jis specialiai man pozuotų: paukštelis nejudėjo, neišsigando fotoaparato garsų. Manau, tada pavyko viena geriausių mano nuotraukų. Grįžęs iškart parodžiau ją tėčiui, jis labai apsidžiaugė“, – pasakoja Lukas.
Drąsuolio genio nuotrauka berniukas tuoj pat pasidalijo feisbuke. Netrukus kadras patraukė paties M. Čepulio akį.
„Po mano nuotrauka jis paklausė, ar jos autorius kartais ne tas pats berniukas, kuris paskaitoje sakė, kad jam virpa rankos. Fotografas pagyrė, kad kadras atrodo taip, lyg būtų fotografuota prie stovo pritaisytu fotoaparatu“, – su šypsena prisimena Lukas, po M. Čepulio paskaitos žaibiškai pasinaudojęs patarimais, kaip fotografuojant suvaldyti rankų virpulį.
Pamažu fotografija tapo bendru tėčio ir sūnaus pomėgiu, o nedideliame miestelyje juodu pagarsėjo kaip Žagarės fotografai. Dabar nė vienas jų pasivaikščiojimas po apylinkes ar miestelio renginys neapsieina be blyksinčių fotoaparatų ir dangun iškelto drono.
Beje, tėčio ir sūnaus nuotraukos papuošė ir miesto Regioninio parko direkcijos išleistą kalendorių. „Tai mums buvo kaip paskatinimas. Luko nuotrauka papuošė gruodžio mėnesį, dovanų gautą kalendorių jis iki šiol laiko spintelėje“, – pasakoja berniuko tėtis Dainius.
Vienos pirmųjų tėčio ir sūnaus fotografijų atsidūrė ir knygos apie Lietuvos miestelius bei kaimus puslapiuose. „Tada išvis buvau apimtas euforijos“, – šypsosi Dainius.
Medžiagą kūrybai renka čia pat, Žagarėje
Pastebėjęs Luko pomėgį, po kurio laiko berniuko tėtis parūpino fotoaparatą, kuriuo galima filmuoti. Šito pakako – Lukas nedelsdamas čiupo jį į rankas, internete susirado nemokamą vaizdo įrašų montavimo programą ir kibo į darbus. Pirmą su bendraklasiais nufilmuotą ir paties sumontuotą vaizdo įrašą apie patyčias Lukas pristatė žmogaus saugos pamokoje.
„Pamačiusi vaizdo įrašą, mokytoja mus pagyrė už tai, kad klipą fiksavome ne tik prie mokyklos, bet vaikščiojome po visą miestelį, filmavome ne vienu kadru, o vaizdo medžiagą karpėme, montavome“, – pasakoja Lukas, tada, padedamas „YouTube“, ir išmokęs montuoti.
„Aš ir galvoju, ko jis visą dieną guli lovoje ir žiūri į telefoną. Pasirodo, mokėsi įvaldyti montavimo programą“, – šypteli berniuko tėtis.
Netrukus vaizdo įrašus Lukas ėmė kepti vieną po kito. Toli ieškoti, ką užfiksuoti, nereikėjo – viską filmavo čia pat, gimtinėje. Pro kameros objektyvą berniukas stebėjo Žagarės karjero žuvinimą, filmavo vietos sporto aistruolio jaunuoliams vedamas treniruotes, Liepos 6-osios minėjimą. Puikia medžiaga Luko kūrybai tapo ir kelionė į Latviją. Jos akimirkas berniukas fiksavo įsitaisęs motociklo lopšelyje.
Galimybių nedaug, bet noro netrūksta
Tėtis – bene didžiausias Luko gerbėjas: kartu fotografuoja, sūnaus nuotraukomis ir susuktais vaizdo įrašais dalijasi feisbuke, o kad darbai eitųsi sklandžiau, prieš kurį laiką parūpino galingesnį kompiuterį. „Aš pats jau nieko nesitikiu, tačiau visas viltis dedu į Luką“, – sako fotografijos mėgėjas Dainius ir šypteli – juk viską darome savo miestui ir jo žmonėms.
Berniuko tėtis atviras – provincijoje skleistis vaiko pomėgiui daug galimybių nėra, artimiausi fotografijos kursai organizuojami už 30 kilometrų esančioje Naujojoje Akmenėje. Beje, nemažai kainuoja ir fotografijai reikalinga įranga. Vien panaudoto fotoaparato kaina siekia mažiausiai 700 eurų.
„Mokykloje fotografijos būrelio nėra, tačiau pradinių klasių mokytoja mane labai skatindavo dalyvauti įvairiose fotografijos olimpiadose ir konkursuose. Net siūlydavo už mane sumokėti, kad tik dalyvaučiau“, – sako Lukas.
Pasididžiavimo sūnumi neslepiantis berniuko tėtis pabrėžia, kad svarbiausia – noras. Jeigu jo nestinga, atsiranda ir galimybių, juolab kad Žagarės gamta labai tinka kamerų objektyvams. „Daug kas sako, kad Žagarėje nėra ką veikti. Yra, tik reikia noro ir iniciatyvos“, – sako Dainius, pats aktyviai įsitraukiantis į vietos bendruomenės gyvenimą.
O gyvenimas čia verda, ir tuo rūpinasi ne kas kitas kaip iniciatyvūs miestelio gyventojai. Žagarėje kartais vyksta galiūnų varžybos, šaškių ir šachmatų turnyrai. Vieną vasaros savaitgalį į miestelį atriedėjo ir senovinių automobilių paradas – iš čia pat įsikūrusių kultūros namų į lauką buvo išnešti stalai, šalia miestelio aikštės veikianti kavinė miestelėnams ir svečiams parūpino kavos ir žagarėlių, o netoliese gyvenantys Dainius su Luku atėjo užfiksuoti renginio akimirkų.
Kasmet laukia Vyšnių festivalio
Tėtis su sūnumi kasmet laukia ir garsiojo Žagarės vyšnių festivalio, sudrebinančio įprastai ramų miestelio gyvenimą. Net kelias dienas trunkantis vasaros renginys – proga padaryti gerų kadrų ir pabuvoti scenos užkulisiuose.
„Festivalį organizuojančio regioninio parko darbuotojai stengiasi dėl mūsų ir nuolat mus skatina fotografuoti. Pavyzdžiui, parūpina leidimus fotografuoti ant scenos, užkulisiuose, vėliau savo nuotraukas galime kelti į Žagarės vyšnių festivalio feisbuko paskyrą. Vienais metais Lukas fotografavo ant scenos, tuo metu grojo „Radistai“. Spėjo ir pats nuotrauką su didžėjumi pasidaryti“, – šypteli Dainius.
Lukas prisipažįsta, kad jeigu ne tėtis, tokių nuotykių patirti nepavyktų. „Pats imtis iniciatyvos šiek tiek bijočiau, bet tėtis priverčia. Sako: jeigu galime, tai eikime ir darykime viską dabar pat“, – pasakoja Lukas. Jis su tėčiu sumontavo ir šių metų festivalio filmuką – kol Lukas užsiėmė montavimo darbais, tėtis per socialinius tinklus bendravo su „Radistų“ nariu Jonu Nainiu, prašė leidimo garso takeliui naudoti jo dainą.
Nors prisipažįsta, kad kartais užvaldo tinginys, berniuko svajonė – gera kamera, su kuria iš pomėgio pavyktų pradėti užsidirbti.
„Kartais aptingstu, tad tėčiui tenka mane paspausti, o mama labiausiai baiminasi, kad ilgai sėdėdamas prie kompiuterio pasigadinsiu akis“, – šypsosi Lukas.
Visgi, kai prireikia papildomų rankų, tiek mama, tiek Luko sesės keturiolikmetė Vestina ir šešiolikmetė Vanesa taip pat į rankas čiumpa fotoaparatus. Pro jų objektyvus šeima dažniausiai ir stebi, kaip cirkuliuoja ramus Žagarės gyvenimas.
