Bijai, nes nežinai, ką daryti, o bėgimas dar labiau paskatina baimę, sako socialinės dokumentikos „Atradimai“ herojė Rita, dirbanti taksi vairuotoja. Veikla Šaulių sąjungoje moteriai suteikia galimybę išmokti tinkamai reaguoti į situacijas, tad jai nėra, ko bijoti – užklupus sunkumams ji žinotų, kaip elgtis.
Į šaulių organizaciją Ritą visai netyčia atvedė sūnus Danielius. Niekada šaule tapti negalvojusi 37-erių metų moteris pasakoja, jog jos sūnus ilgą laiką domėjosi ginklais, norėjo išmokti šaudyti.
„Ieškojome išeities, ką būtų galima padaryti. Užkliuvo Šaulių sąjunga. Žodis „šaulys“ asocijuojasi su ginklais, šaudymu. Pradėjome domėtis ir sužinojome, kad vaikus priima tik nuo 12 metų, tai laukėme, kol užaugsime“, – kalba ji.
Tačiau atėjus laikui registruotis į Šaulių sąjungą tapti šaule buvo pasiūlyta ir Ritai: „Nustebau, nežinojau, ką ten daryti, kokie įsipareigojimai ir atsakomybės. Iš tikrųjų išsigandau, bet mane nuramino, kad nėra jokių apribojimų nei dėl amžiaus, nei dėl sveikatos. Tai yra gryna savanorystė ir sakau – kodėl gi ne?“
Iš pradžių gąsdinęs žodis „sukarinta“ greitai tapo nebe toks baisus – pradėjusi domėtis šaulyste Rita tikina supratusi, kad yra tinkama ir gali būti naudinga. Mamai įstojus į Šaulių sąjungą sūnus Danielius nustebo – juk mama turi tiek darbų. Tačiau jis teigia – savo mama labai didžiuojasi, pasitikėjimas ja dar labiau išaugo, ji jam – ne tik geriausia mama pasaulyje, bet ir pavyzdys.
„Yra galimybė pereiti į kitą sritį, labiau sukarintą, kur reikia atitikti tam tikrus fizinius normatyvus, egzistuoja amžiaus cenzas – tai koviniai šauliai. Bet yra ir daug kitų sričių, kur galima save realizuoti. Gali užsiimti veikla, kur net nereikia imti į rankas ginklo“, – pasakoja Rita.
Galima bendradarbiauti su policija, pasieniečiais, pereiti į medicinos sritį. Perspektyvų – daug, tačiau moteris pažymi – viskas paremta savanorystės principu. O labiausiai nustebinęs, tačiau sykiu ir itin malonus dalykas prisijungus prie Šaulių sąjungos buvo bendruomeniškumas: „Tai labai šilti, draugiški žmonės. Tikriausiai kitaip ir negali būti, kai susitinka žmonės su tomis pačiomis vertybėmis, ta pačia vizija į ateitį.“
Taip pat skaitykite
Užsnūdusį patriotizmą pažadino vaikai
„Vieniša mama esu jau daugelį metų, deja, bet teko išsiskirti su sūnaus tėčiu. Vienai auginti vaiką tikrai sunku, nes nėra įmanoma pakeisti tėčio, visada turi stengtis vaikui būti ir tėtis, ir mama. Tai sunku, ypač auginant berniuką – turi jam rodyti pavyzdį, būti griežta, disciplinuota. Jeigu vaikas gyvena su tėvu ir mama, tai tas griežtasis būna tėtis, o mama būna ta, kuri lepina ir guodžia. Aš turėjau išmokti ir tą, ir aną, ir derinti, kad viskas būtų harmoninga“, – mintimis dalijasi Rita.
Tačiau moteris tikina – yra buvę visko, klaidų neišvengsi, o tėtis, šiuo metu su nauja šeima gyvenantis ne Lietuvoje, kiek gali, dalyvauja sūnaus gyvenime.
„Kai įstojau [į Šaulių sąjungą], mačiau savo vaiko akyse, kaip jis manimi didžiuojasi. Mane tai dar labiau paskatino rodyti jam pavyzdį, užauginti jį doru, garbingu žmogumi“, – kalba Rita. Vasario 16-osios iškilmėse kartu su sūnumi dalyvavusi moteris teigia, jog valstybės gimtadienis šiuo metu jiedviem svarbesnis už jų pačių gimtadienius.
„Įstojusi į Šaulių sąjungą supratau, kad vis dėlto savyje turiu patriotizmo ir jis auga. Man patinka žmonės, kuriuos sutikau, patinka, kad jų požiūris sutampa su manuoju. O patriotizmą tikriausiai išugdė mama vaikystėje“, – sako ji.
Ritos mama teigia nustebusi, jog dukra laisvalaikiu nusprendė užsiimti būtent tokia veikla, tačiau dabar itin didžiuojasi: „Manyje irgi buvo apmiręs tas patriotiškumas, kuris buvo 90-ais metais, kai buvo Atgimimas, Baltijos kelias, Sausio 13-oji. Buvo užsnūdimas, tai vaikai pažadino. O kai jau anūkas... Tai, žinokite, patriotizmas visa jėga. Didžiuojamės savo vaikais.“
Ji prisiminė ir Sausio 13-osios įvykius – tas skausmas, nerimas, baimė turbūt lydės visą gyvenimą: „Kitą dieną iškart lėkėme duoti kraujo, kad tik kaip nors padėtume. Visko bijojome, juodoji jėga visgi buvo stipri. Ir vis dėlto žinojome, kad reikia saviems padėti, ginti savo žemę. Ta baimė nueina į antrą planą.“
Ritos mama su vyru ir vaikais į Lietuvą atvyko iš Latvijos. „Vaikus atvežėme latvius, o užauginome lietuvius“, – sako ji.
„Iš vaikystės turiu ryškų prisiminimą, kuris Lietuvos valstybei turėjo labai didelę reikšmę, tai yra Sąjūdis ir Sąjūdžio kelias. Mano tėvai nebuvo labai dideli patriotai, nedalyvaudavo valstybės politikoje, mama dirbo kultūros srityje, tėtis buvo vairuotojas, bet kai Lietuvai iškilo grėsmė ir atsirado poreikis ginti valstybę ir jos laisvę, mano tėvai mums parodė labai nuostabų pavyzdį“, – pasakoja Rita.
Jos mama pasiuvo tris vėliavas – Lietuvos, Latvijos ir Estijos – ir pakabino namuose ant sienos. Ji sako puikiai atsimenanti, kaip Sausio 13-ąją mama pasakė tėčiui: „Jeigu tarybų valdžia pamatytų mūsų namuose šias tris vėliavas, mus visus išvežtų.“ Tuo metu Ritai buvo baisu, bet sykiu širdį užplūdo pasididžiavimas savo tėvais – tų trijų vėliavų paveikslą ji tikina besinešiojanti savyje visą gyvenimą.
Taip pat skaitykite
Moterys ne vyriškėja, o drąsėja
Rita, užsiimdama šaulyste, siekia ne naudos sau – ji teigia norinti būti naudinga. Moteris džiaugiasi, jog šia veikla gali užsiimti kartu su sūnumi. Tačiau šaulystė – laisvalaikis. Dienomis Rita dirba vairuotoja – vairuoja taksi automobilį. Daug metų biure personalo vadybininke dirbusi moteris tikina, jog svarbiausia jai – emocinė laisvė, kurią jaučia dirbdama, stereotipiškai žiūrint, vyrams skirtą darbą.
„Man atrodo, viena didžiausių laimių yra dirbti mėgiamą darbą. Neapsakomas džiaugsmas, kai ryte keliesi ne todėl, kad tau reikia, bet todėl, kad tu nori eiti i darbą. Atsikeli ryte, nusiprausi, pasidarai termosiuką kavos, atsisėdi į automobilį, įsijungi mylimą muziką ir tiesiog važinėji – dirbi besimėgaudama kava. Man patinka stebėti, kaip bunda miestas. Tikriausiai esu kūrybinis žmogus“, – mintimis dalijasi pašnekovė.
Nors dar gajus iš sovietmečio atklydęs požiūris, jog taksi vairuotojo darbas – pavojingas, Rita tikina, kad taip nėra: „Aš esu vairuotoja nepriklausomai [nuo to], kokios esu lyties. Aš tiesiog vairuoju, esu įpareigota jus saugiai nuvežti nuo taško A iki taško B.“
Rita nemano, kad šaulystė ar vairuotojos darbas ją daro vyrišką – tai tik padeda jaustis drąsesnei ir labiau savimi pasitikėti. „Buvau be galo maloniai nustebinta pamačiusi, kiek ten [Šaulių sąjungoje] yra moterų. Labai smagu, kad stereotipai keičiasi, moterys drąsėja“, – sako ji.
Laidos herojė tvirtina, kad užklupus sunkumams ji ne bijotų ar nerimautų, o žinotų, kaip elgtis, ir galėtų apginti savo šeimą.
„Man atrodo, bėgimas skatina baimę. Tu bijai, nes nežinai, ką daryti. Man patinka tai, kad aš turiu galimybę išmokti tinkamai elgtis tokiose situacijose. Žinau, kad man nereikės bėgti, nes aš nebijau“, – sako Rita.
Visas pokalbis su laidos heroje Rita – įraše. Dokumentikos ciklas „Atradimai“ apie kitokio likimo žmones – tik LRT.lt mediatekoje kiekvieną ketvirtadienį.
Parengė Indrė Česnauskaitė.
