„Naugardukas – aukščiausia gyvenama vieta Baltarusijoje, siekianti net 323 metrų virš jūros lygio. Vietos gyventojai sako, kad Naugarduką kabina debesys, todėl čia dažnai apsiniaukę ir daug vėjo“, – LRT PLIUS laidoje „Stop juosta“ pasakoja Natalija Žyčko. Laidos maršrutas nr. 76 – Baltarusija.
Rytų pakraščiai
Tarpukariu, nuo 1921 m. iki Antrojo pasaulinio karo pradžios, Naugardukas beveik 20 metų buvo laikomas Lenkijos miestu. Jame išliko daug lenkiškojo laikotarpio modernizmo.
„Lenkiškas nacionalistinis stilius atsirado trečiajame dešimtmetyje. Jame buvo nuorodų į liaudies, dvarų, rūmų architektūrą“, – pasakoja kraštotyrininkas iš Minsko Vladimiras Sodovskijas.
Lenkišku laikotarpiu, trukusiu dešimtmetį, Naugarduke, vienoje iš Lenkijos vaivadijų, buvo pastatyta valstybės tarnautojų kolonija, vaivados namas, vaivadijos pastatas, apskrities teismas, iždo pastatas, geležinkelio stotis. Taip pat – elektros stotis, pirtis ir netgi teatras.
600 metų trukusi Lietuvos ir Baltarusijos istorija
Bendra Lietuvos ir Baltarusijos istorija truko beveik 600 metų. Pasak baltarusių istorikų, Naugardukas buvo pirmoji LDK sostinė, čia buvo karūnuotas Mindaugas, o Vytautas Didysis atstatė vokiečių ordino sudegintą miestą ir pilį. Čia vyko ketvirtoji jau bevaikio Jogailos bei Sofijos Alšėniškės santuoka, gimė du sūnūs, vienas jų – Kazimieras.
Buvusi geležinkelio stotis, nepaisanti tradicinių spalvų
Laidos ekspertas iš Minsko lanko buvusią Naugarduko geležinkelio stotį, anuomet laikytą miesto pakraščiu. „Siauruko“ neliko jau pokariu, o išardytų bėgių vietoje atsirado tarpmiestinių autobusų peronai. Neoklasicistinis stoties pastatas įprastai būdavo baltai tinkuotais fasadais ir raudonu čerpių stogu, tačiau šiandien šio spalvų derinio nesilaikoma.
Vaivadijos valstybės tarnautojų kolonija – tautinės architektūros pavyzdys
Šalia buvusios geležinkelio stoties stovi buvusi Naugarduko vaivadijos valstybės tarnautojų kolonija – pietų Lenkijos „tautinės“ architektūros pavyzdys. Jos autorius – jaunas architektas iš Varšuvos Vilhelmas Karolis Hennebergas.
1924 m. Vieno aukšto kotedžai su mansarda buvo skirti vienai šeimai. Užėjus sovietams, 1939 m. kolonijos gyventojai buvo ištremti į Sibirą, o jų namai – nacionalizuoti. Ant namų sienų, kaip ir ant daugelio tarpukario pastatų, – kultūros paveldo ženklas. Dar vienas ženklas – sovietinis gatvės pavadinimas.
„Molodečnas yra vienintelis miestas, kuriame gatvės pervadintos, tačiau daugumoje Baltarusijos miestų kaip buvo pavadintos gatvės, taip ir liko“, – teigia kraštotyrininkas.
Juodoji Rusija
Neobarokiniai „tautinio“ stiliaus rūmai vaivadijos administracijai buvo pastatyti 1925 m. Dabar čia įsikūręs rajono vykdomasis komitetas. „Naugarduko apylinkėse, Gardino srityje, gyvena juodasis gandras, todėl mus dažnai vadina juodąja Rusija. Ne todėl, kad mes juodi ar neišprusę, bet todėl, kad nemokėjome mongolų ordai duoklės ir dėl to buvome prastai vertinami“, – pasakoja Naugarduko miesto kultūros skyriaus darbuotoja N. Žyčko.
Šalia vaivadijos rūmų buvo pastatytas ir neoklasicistinis vaivados namas. Tai – tipinis Varšuvos architekto Jerzy Beillio projektas.
1925 m. „Čia gyveno visi šeši Naugarduko vaivados. Nuo pirmo iki paskutinio. Po Antrojo pasaulinio karo namas naudojamas administracijai“, – teigia N. Žyčko.
Buvusioje Naugarduko ligoninėje – vienintelis moterų daktaras
Netoliese stovi buvusi miesto ligoninė, pradėta statyti 1928 m. Iki tol Naugarduke nebuvo moterų gydytojo. Ligoninė čia veikė iki pat Antrojo pasaulinio karo, paskui čia buvo įsikūręs KGB, vėliau paštas, o dabar – biblioteka. „Čia buvo ir ginekologijos ligoninė, ir gimdymo namai, taip pat čia gydė nervų ligas“, – pasakoja Naugarduko miesto kultūros skyriaus darbuotoja.
Tai buvo ligoninė neturtingiems, nes tuo metu gydytojų paslaugos buvo brangios. 1929 m. Naugarduke buvo iki 10 000 gyventojų. Šiandien jų – 3 kartus mažiau.
Naugarduko gimnazija – tarpukario modernizmo pasididžiavimas
Naugarduke stovi tarpukario modernizmo pasididžiavimas – gimnazija, kurios statyba pradėta 1929 m. Iki tol čia veikė nevalstybinė mokykla, kurioje buvo mokoma baltarusių kalbos. Į mokyklos kertinio akmens pašventinimo iškilmes buvo atvažiavęs pats Lenkijos Prezidentas Ignacis Mostickis. Tai buvo vienintelė baltarusių gimnazija mieste.
Buvęs apskrities teismas – vienas gražiausių modernistinių pastatų
Buvusio apskrities teismo pastate, pastatytame 1930 m., dabar įsikūręs Žemės ūkio licėjus. Tai – vienas gražiausių modernistinių pastatų mieste, o greta jo stovi du carinio laikotarpio pastatai ir biustas. „Šis biustas be užrašo, tačiau labai panašus į jaunąjį Leniną“, – pasakoja Naugarduko istorijos kraštotyros muziejaus vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Galina Kovalčiuk.
Antrojo pasaulinio karo metu naciai čia įkurdino koncentracijos stovyklą-getą. Teismo pastate buvo įrengtos dirbtuvės-siuvyklos, kuriose žydai taisė vermachto uniformas. Buvusiose arklidėse įrengti barakai. 1943 m. po vienu iš barakų žydai iškasė daugiau nei 200 metrų ilgio tunelį, kuriuo pabėgo keli šimtai žmonių.
Ežeras, kurį mėgo Adomas Mickevičius
LRT PLIUS laidos „Stop juosta“ komanda, palikusi Naugarduką, lankosi prie Svitiazio ežero, kurį labai mėgo Adomas Mickevičius. Ežeras dar tarpukariu buvo paskelbtas saugotina kultūros vertybe. Šiandien čia – draustinis.
Plačiau – laidos įraše.
