Kasmetės knygų mugės ir literatūros festivaliai sutraukia minias lankytojų. Kokį poveikį tai daro mažiesiems knygynams ir kaip apskritai jiems šiandien sekasi išsilaikyti?
LRT KLASIKOS laidoje „Ryto allegro“ šia tema diskutavo knygyno „Eureka!“ vadovė Eurika Stogevičienė, festivalio „Open Books“ organizatorė ir „Vilnius skaito“ projekto vadovė Jurga Mandrijauskaitė, knygyno „Kolibris“ vadovė Jolanta Banytė-Malakauskienė ir Lietuvos leidėjų asociacijos vykdomoji direktorė Laura Tekorė.
Knygų mugės išjudina literatūros lauką
Diskusijos dalyviai LRT KLASIKOS laidoje „Ryto allegro“ kėlė klausimą, ar didžiosios knygų mugės skatina skaitymo kultūrą, ar tik didžiųjų leidyklų pardavimus.
Anot Lietuvos leidėjų asociacijos vykdomosios direktorės Lauros Tekorės, toks literatūrinių renginių mastas ir pilnos salės žiūrovų juose atskleidžia tikrąjį žmonių poreikį.
„Tai yra šeimos šventė, laisvalaikio praleidimo būdas, kuris tikrai nėra vien apie pirkimą“, – sakė L. Tekorė.

Knygyno „Kolibris“ vadovė Jolanta Banytė-Malakauskienė atkreipė dėmesį į knygų mugių poveikį mažųjų knygynų prekybai. Ji teigė pastebėjusi, kad nors didžiųjų literatūros renginių metu mažuosiuose knygynuose lankytojų srautas akivaizdžiai nuslūgsta, tačiau vėliau jis gali net smarkiai padidėti.
„Tą savaitę, kai vyksta knygų mugė, labai stipriai jaučiamas lankymo sumažėjimas, – sakė J. Banytė-Malakauskienė. – Bet paprastai po pristatymų mugėse, muziejuose, po kitų literatūrinių renginių jaučiamas vienos ar kitos knygos poreikis.“

Knygyno „Eureka!“ vadovė Eurika Stogevičienė pritarė minčiai, kad didžiosios Vilniaus ir Kauno literatūrinės mugės išjudina visą literatūros lauką.
„Mes tikrai pajaučiame didžiulį poveikį. [...] Bet koks festivalis ir mugė sujudina tą lauką. Išgirdę apie naujai išleistą knygą arba apie susitikimą su autoriumi, žmonės ateina į knygyną ir klausia: „Ar jūs turite šią knygą, ar žinote apie šį autorių?“
Mažų knygynų pranašumai: intymi atmosfera ir savo darbą mylintys darbuotojai
E. Stogevičienės nuomone, literatūros rinkoje neturėtų būti priešpriešos: „Manau, visi galime gražiai sugyventi: tiek didieji knygynai, tiek mugės, tiek festivaliai, tiek nepriklausomi knygynai.“
Kalbėdama apie nepriklausomų knygynų vietą rinkoje, knygyno „Eureka!“ vadovė akcentavo aiškios krypties būtinybę. Pasak jos, mažam knygynui būtina tiksliai žinoti, kokią vertę jis kuria savo pirkėjui.
„Kiekvienas mažas knygynas turi labai gerai pagalvoti apie savo strategiją: kodėl žmonės turėtų ateiti į tavo knygyną, kodėl jie čia turėtų pirkti knygas“, – sakė E. Stogevičienė.

Ji įsitikinusi: mažo knygyno pranašumas – asmeninis santykis su skaitytoju ir darbuotojų užsidegimas.
„Man atrodo, mažų knygynų stiprybė ir yra ta, kad visada rasi tuos pačius dirbančius žmones, kurie yra tiesiog pašėlusiai besidomintys literatūra, – sakė E. Stogevičienė. – Savo auditorijoje turime labai daug žmonių, kurie į knygyną ateina gana dažnai. Jie jau yra mūsų knygyno bičiuliai, gerbėjai.
Ateina daug užsieniečių, kurie visada žavisi nepriklausomu knygynu ir pradeda dūsauti, aikčioti: „Kaip smagu, toks geras asortimentas, esate atsirinkę tokių gerų knygų.“
„Labai svarbu ir miestui galvoti apie mažuosius knygynus“
Nors bendruomeniškumas kuria išskirtinę atmosferą, festivalio „Open Books“ organizatorė Jurga Mandrijauskaitė atkreipė dėmesį į sudėtingą mažųjų knygynų realybę. Pasak jos, vien knygynų pastangų nepakanka tam, kad jie išsilaikytų. Čia reikalingas kryptingas miestų palaikymas.
„Labai svarbu ir miestui galvoti apie mažuosius knygynus, – sakė J. Mandrijauskaitė. – Žinau, kad, pavyzdžiui, Krokuva, būdama UNESCO literatūros miestu, yra sukūrusi net tam tikrą strategiją jiems palaikyti. Yra subsidijos, sureguliuoti lengvatinių patalpų nuomos klausimai. Be to, renginiams, kurie vyksta mažuose knygynuose, skiriamas finansavimas, kad jie galėtų susimokėti už nuomą. Kiek žinau, pas mus tokių dalykų nėra.“

„Galbūt miestas galėtų pagalvoti apie palaikymo formas: įtraukti juos į turistinius žemėlapius, į kultūros finansavimo programas, numatant didesnį balą literatūriniams renginiams, kurie organizuojami knygyne ar panašioje vietoje. Žinoma, ir patys knygynai privalo apie tai galvoti“, – svarstė J. Mandrijauskaitė.
Visos diskusijos klausykitės LRT KLASIKOS laidoje „Ryto allegro“.
Parengė Monika Augustaitytė-Mickūnienė
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.







