Naujienų srautas

Kultūra2026.11.16 21:27

Libertas Klimka. Aušros Vartai – paguoda sielai ir istorinė atmintis

00:00
|
00:00
00:00

Vilniuje sekmadienį prasidėjo Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos, atlaidai, trunkantys oktavą, t. y. aštuonias dienas. Tai ypatingos bažnytinės iškilmės. Šiemet jų pasirinktoji tema yra „Nepaliaujamos Pagalbos Motina“. Aušros Vartai – tai vienas iš miesto simbolių, mums brangus istorinis, religinis ir kultūrinis paminklas. Jo koplyčioje – Švč. Mergelės Marijos paveikslas, nutapytas apie 1620 metus ir vertinamas kaip vienas žymiausių renesanso dailės kūrinių Lietuvoje. Tikinčiųjų jis laikomas stebuklingu, garbinamas viso pasaulio krikščionių.


00:00
|
00:00
00:00

Didžiųjų atlaidų tradicija turi gilias istorines šaknis, ji atsirado po sostinę ištikusios didelės nelaimės – siaubingo gaisro. Jis aprašytas karmelitų vienuolio tėvo Hilariono knygelėje, pavadintoje netrumpai: „Reliacija apie Švč. Mergelės Marijos paveikslą, Aušros Vartuose prie Šv. Teresės basųjų karmelitų bažnyčios malonėmis garsėjantį“. Ten rašoma: „1706 metų gegužės 18-ąją pagrįstai pelenų diena pavadintų kiekvienas, kuris tik išvystų Vilnių vos ne visą pelenais paverstą tą dieną, kurią Šventoji Dvasia ugniniais liežuviais savo apaštalus aplankė. Ugnis įsiplieskė per patį vidudienį netoli Šv. Mikalojaus bažnyčios iš vieno apgailėtino namelio ir daugybę puikių namų, vienuolynų, Dievo šventovių sunaikino. Mūsų bažnyčią ir vienuolyną ugnis taip pat iš abiejų pusių užpuolė taip, kad ankštame, kaip ir dabar, kieme kai kurie mediniai statiniai supleškėjo. Bet kai tik iš Aušros Vartų du vienuoliai, tėvas Zacharijas ir brolis Urbonas, stebėdamiesi, kad nejunta jokio sunkumo, paveikslą išnešė ir padėjo bažnyčioje, tuoj pat ugnis nuo vienuolyno ir bažnyčios atlyžo. Tuo metu Švč. Motina kai kurių maldingų asmenų buvo regėta su didžiu spindesiu stovinti ant mūsų karmelitų bažnyčios.“

Nuo to atmintino įvykio kasmet gegužės 18 dieną prie Aušros Vartų miestelėnai susirinkdavo pasidžiaugti stebuklingu miesto išgelbėjimu. Ir visą dieną, nuo aušros iki sutemų, čia linksmai grodavo orkestrai. Tačiau naujos miesto bėdos užgožė gražią pavasario šventę...

Per ilgus šimtmečius Aušros Vartai tapo ir lenkų, ir lietuvių kovos už laisvę bei valstybingumą simboliu.

1735 m. Vilniuje buvo pradėta švęsti Dievo Motinos globos šventė, laiką jai paskyrus lapkričio antrą savaitę. Popiežius Klemensas XIV 1761 m. išdavė dvi privilegijas, suteikiančias atlaidus. Toli ėmė sklisti garsas apie Vilniaus šventę ir jos metu patiriamas dangaus malones.

Vilniškis rašytojas Vladislovas Syrokomlė 19 a. viduryje taip apibūdino šią Vilniaus tradiciją: „Aštuonias dienas bažnyčia ir gatvė pripildyta žmonių; vakarinė litanija, nepaisant blogo tuo metu oro, suburia kasdien po kelis tūkstančius maldininkų... Paskutinė diena ar veikiau paskutinis vakaras, kurį laikomi baigiamieji mišparai, mažai teturi panašių visoje krikščioniškoje Europoje.

Visi Vilniaus gyventojai pabyra į gatves, užpildo bažnyčią, galeriją ir užlieja didžiulę erdvę prieš Aušros Vartus, vos ne iki Rotušės aikštės. O visi vartai ir visa gatvė – gausiai iliuminuoti, regis, kad tos ugnys išreiškia širdžių visuotinį užsidegimą Tai, kurios globos šventę pažymi.“

Atlaidai baigdavosi iškilmingu Loreto litanijos atlikimu, kuriame dalyvaudavo geriausi solistai ir miesto orkestras.

Didis Dievo Motinos stebuklas, kad buvo išsaugoti šie vieninteliai iš dvylikos miesto gynybinių vartų ir bokštų. Sunku būtų įsivaizduoti istorinį Vilnių, kunigaikščių miestą, netekusį visiškai apsaugos statinių. Aušros Vartai kaip gynybinis bokštas paminėti dar 1514 m. valdovo Žygimanto Senojo išduotoje privilegijoje.

Renesansinė išvaizda Vartams suteikta juos restauruojant po 1610 m. gaisro. Aušros Vartų Dievo Motina – Gedimino miesto gynėja; lietuvių ginklui čia sekėsi gerai. Štai 1661 metais Lietuvos pulkai pro Vartus įsiveržė į caro kariuomenės okupuotą sostinę. 1702-aisiais pro juos pavyko išvyti švedus.

Sakoma, tada neapsieita ir be stebuklo: vartai nutrūko nuo kengių ir prislėgė priešo sargybinius, besityčiojančius iš šventojo paveikslo ir piligrimų. 1794 m. sukilėliai, vadovaujami Jokūbo Jasinskio, sėkmingai atmušė caro kariuomenę, bandžiusią ties Aušros Vartais pralaužti jų gynybą. Ir net Napoleono kariams čia pavyko kiek pristabdyti besivejančius kazokų pulkus... Per ilgus šimtmečius Aušros Vartai tapo ir lenkų, ir lietuvių kovos už laisvę bei valstybingumą simboliu.

O ar ne stebuklas, kad sovietmečiu paveldo globėjams pavyko išsaugoti Vartus puošiantį mūsų valstybės herbą Vytį? Šių metų iškilmes Aušros Vartai pasitinka tarsi „atjaunėję“: restauratoriai bokšto ir koplyčios fasadams sugrąžino pradinius atspalvius, retušavo pablukusias Pasaulio Valdovo ir šv. Kazimiero freskas, primenančias dangaus globą Lietuvos valstybei ir jos sostinei.

Sakoma, kad lietuviškasis Vartų pavadinimas yra kilęs iš Švč. Mergelės Marijos pagarbinimo Aušros Žvaigžde metaforos. Įdomu, kad būtent šios savaitės rytmečiais planeta Aušrinė tekės labai šviesi ir netgi Mergelės žvaigždyne.


00:00
|
00:00
00:00

Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.

LRT yra žiniasklaidos priemonė, sertifikuota pagal tarptautinę Žurnalistikos patikimumo iniciatyvos programą

Naujausi, Skaitomiausi