Kodėl 20 a. dešimtojo dešimtmečio Šiauliuose kultūrizmas buvo daugiau nei sportas ir kiek tai prisidėjo prie raumeningo kūno kulto? Vilniuje, galerijoje „Contour Art Gallery“, iki rugpjūčio 8 d. veikia menininkės Kotrynos Onaitytės paroda „Tokie laikai: Elada 1.0“, pasakojanti ir tyrinėjanti Šiauliuose gyvavusį kultūrizmo ir sporto salių reiškinį.
Menininkė Onaitytė: augau šeimoje, kur kultūrizmas buvo daugiau nei sportas
Idėja surengti parodą apie kultūrizmo reiškinį Šiauliuose menininkei Kotrynai Onaitytei kilo iš asmeninės patirties.
„Augau šeimoje, kur kultūrizmas buvo daugiau nei sportas. Šitą perdavė ne tik tėtis, bet ir mama. Stojant į magistro studijas Vilniaus dailės akademijoje, labai norėjosi pasidalinti tokia miesto istorija, nes vaikystėje įtaką padarė ne tik tėvai, bet ir tėvų draugai, visa aplinka. Pasirodė, kad tai labai įdomu ir galbūt šiek tiek primiršta mano kartai“, – pasakoja K. Onaitytė.
Menininkės teigimu, paroda „Tokie laikai: Elada 1.0“ tyrinėja atmintį. Meninio tyrimo ašimi tapo „Elados“ sporto salė – vieta, kurioje jaunystėje sportavo abu K. Onaitytės tėvai. Kūrėja pastebėjo, kad ši erdvė turi sukaupusi daug autentiškumo, kurio šiuolaikiniuose moderniuose sporto klubuose jau nebeįmanoma atkartoti. Ir sako: tokį fenomeną norėjosi išsaugoti.
„Pirmajame magistro kurse, dar kol veikė sporto klubas, pačiai teko apsilankyti „Eladoje“. Jo atmosfera atrodo lyg iš kito pasaulio“, – teigia K. Onaitytė.
Meninio tyrimo ašimi tapo „Elados“ sporto salė – vieta, kurioje jaunystėje sportavo abu K. Onaitytės tėvai.
Į treniruotų kūnų ir jėgos pasaulį parodos autorė pažvelgė per netikėtą prizmę. Fizinį svarmenų svorio jausmą menininkė kūrė pasitelkdama tekstilę.
„Čia buvo įdomiai sužaista, nes to sunkumo parodoje gal ir nėra. Yra šiek tiek intrigos, – sako K. Onaitytė. – Kūriau pasitelkdama minkštą, minkomą tekstilę, iš amato pusės artimesnę moteriškai raiškai. Tai vienareikšmiškai skiriasi nuo paties kultūrizmo ir jo kietumo. Parodoje pagrindas išlieka tapyba, kadangi pati esu tapytoja, tačiau įvairios instaliacijos buvo kuriamos iš moteriškų pėdkelnių ir minkšto kimšinio.“
Kultūrizmas buvo siejamas su galia ir statusu
Sporto salės „Elada“ vadovas Arūnas Petraitis prisimena, kad pirmųjų kultūrizmo varžybų iniciatoriai Šiaulių mieste buvo Šiaulių pedagoginio instituto studentai. Pasak jo, 10-asis dešimtmetis kultūrizmui buvo palankus. Ši sporto šaka tuo metu jau buvo susiformavusi, tačiau iki tol kultūrizmas išgyveno ideologinį sovietinių struktūrų spaudimą ir netgi buvo draudžiamas.
„Jis gimė Vakarų pasaulyje, – pasakoja A. Petraitis. – Šaltasis karas buvo labai išbujojęs ir į vakarietišką sportą buvo žiūrima kaip į labai komercializuotą ir su tarybine kūno kultūros sistema ideologiškai nieko bendro neturintį reiškinį. Raumenų demonstravimas nebuvo priimtinas, nes tarybinė kūno kultūros sistema buvo pagrįsta tuo, kad raumenys negali būti vertinimo objektas, – turi būti priemonė kažkokiam rezultatui. Jeigu tu sunkiaatletis ir iškeli štangą, tai yra tavo rezultatas. Pats raumenų formavimas buvo labai blogai vertinamas.“
Anot sporto salės „Elada“ vadovo, vakarietiškas modelis sovietinei sistemai kėlė atmetimo reakciją, todėl buvo ieškoma savos alternatyvos. Švelninant situaciją, kultūrizmas ilgus metus oficialiai vadinosi „atletine gimnastika“.
Buvęs kultūristas Linas Onaitis teigia, kad 10-ajame dešimtmetyje kultūrizmas buvo siejamas ne tik su estetika, bet ir su galia bei statusu. Pasak jo, neturtingiems jaunuoliams tai buvo būdas įrodyti savo vertę.
„Tu atrodai stambus, stiprus – iš karto aplinkui daug draugų, panelės paskui eina. Įdomu buvo pasižiūrėti. Dabar salėje pilna sportuojančių, o anksčiau tokių labai stiprių buvo vienetai. Mes buvome neturtingi. Norėjome įrodyti, kad irgi galime kažką pasiekti. Žiūrėdavome kasetes ir viską darėme kopijuodami Vakarus“, – pasakoja L. Onaitis.
Viso pasakojimo klausykitės LRT KLASIKOS laidoje „Pakeliui su klasika“.
Parengė Monika Augustaitytė-Mickūnienė.
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
