Sostinės Lazdynų gyventojams nesutikus įamžinti šią vietą kūrusių architektų, čia esančios bevardės alėjos ir aikštės turėtų būti pavadintos Gluosnių, Lazdynų, Ryto ir Vėtrungės vardais.
Šiems pavadinimams kovo pabaigoje pritarė savivaldybės Istorinės atminties komisija, dėl jų pavadinimo galutinai turėtų apsispręsti miesto taryba.
Dviem Lazdynuose esančioms alėjoms savivaldybė siūlė suteikti rajoną praėjusiame amžiuje suprojektavusių architektų Vytauto Čekanausko ir Vytauto Brėdikio vardus.
Tuo metu dviem bevardėms aikštėms siūlyti Ryto ir Vėtrungės pavadinimai pagal jose stovinčių Gedimino Karaliaus ir Kazimiero Valaičio skulptūrų pavadinimus.
Be šių variantų gyventojai galėjo siūlyti savo ir balsuoti socialiniame tinkle. Galiausiai išrinkti Gluosnių ir Lazdynų alėjų pavadinimai, gyventojai pritarė aikštėms pasiūlytiems vardams.
Laisvės partijos frakcijos atstovė Deimantė Rimkutė Istorinės atminties komisijos posėdyje teigė, kad pavadinimai – paprasti, neutralūs.
„Tikrai yra tų asmenybių, ką galima įamžinti Lazdynuose, aš gal būčiau už platesnes diskusijas ir pabandymą įtikinti gyventojus, kad vis dėlto gal ne vėtrungėmis, o kažkaip prasmingiau vadintume tas visas erdves“, – kalbėjo D. Rimkutė.
Socialdemokratas Povilas Pinelis teigė, kad Vilniaus aikštės, alėjos neturėtų tapti vardų ir pavardžių sąrašu.
„Mes, kai alėjas pavardėmis vadiname, man kaip tik atrodo ne pats geriausias dalykas, nes pats alėjų pobūdis – žmonės eina į pasimatymus, vaikšto, o dabar – susitikime V. Čekanausko ar V. Brėdikio alėjoje prie trečio suoliuko. (...) Nepatinka jums, kad neutralu, bet man atrodo, kad neturėtų visos Vilniaus aikštės tapti vardų ir pavardžių sąrašu, tam yra kitokie įamžinimai, pavyzdžiui, skulptūros“, – sakė P. Pinelis.
Komisijos pirmininkė Kamilė Šėraitė-Gogelienė apgailestavo, kad gyventojai nepanoro įamžinti rajoną kūrusių architektų.
„Man labai norėtųsi dar paieškoti galimybių įamžinti Čekanauską ir Brėdikį, galbūt dar atrasime tų formų“, – teigė ji.
Kaip rašė BNS, Vilniaus valdžia kartu su kultūros paveldo specialistais rengia Lazdynų mikrorajono plėtros ir tvarkymo gaires, kaip modernizuoti pastatus kartu išsaugant architektūrinį jo identitetą.
Pagrindinis gairių tikslas – pritaikyti rajoną šiuolaikiniams gyventojų poreikiams, užtikrinant architektūros ir urbanistinės tapatybės išsaugojimą.
Specialistai rekomenduoja planuoti ne pavienių namų, o ištisų jų grupių renovaciją, siekiant išlaikyti architektūrinę darną, spalvinę vienovę ir vientisą rajono charakterį, taip pat siūloma išlaikyti esamą šviesią spalvinę gamą, vengiant tamsių pilkų atspalvių.
Ekspertai pabrėžia, kad Lazdynams būdingi elementai – balkonų formos, jų apdaila bei smulkios architektūrinės detalės – yra šio mikrorajono tapatybės dalis. Atnaujinimo metu svarbu ne tik atkurti, bet ir išsaugoti šias detales, kurios suteikia vietai istorinės vertės.
Savivaldybė BNS informavo, kad vyko konsultacijos su gyventojais, o galutinai gairės bus parengtos gegužę.
Lazdynai – vienas pirmųjų sostinės gyvenamųjų mikrorajonų, pastatytų pagal naujųjų Europos priemiesčių pavyzdį. Į Lazdynus gyventojai pradėjo keltis apie 1969 metus, o paskutiniai 16 aukštų monolitiniai daugiabučiai pastatyti 1985 metais.
Rajono architektai Vytautas Čekanauskas, Vytautas Brėdikis, Vytautas Kazimieras Balčiūnas, Gediminas Valiuškis bei statytojai Algimantas Kleinotas, Vincentas Šileika buvo apdovanoti sovietų Lenino premija.
Mikrorajonas yra į vakarus nuo miesto centro, dešiniajame Neries krante, nuo likusio miesto jį skiria kalvos, Neries vingiai, jis ribojasi su Karoliniškėmis, Lazdynėliais ir Bukčiais, Lazdynų tiltas jį jungia su Vilkpėde, o Gariūnų tiltas – su Gariūnais, be to, Vilniaus vakarinis aplinkkelis skiria rajoną nuo Gudelių ir Girulių miško, čia yra dalis Pasakų parko.
Lazdynuose veikia Greitosios pagalbos ligoninė, yra Šv. Jono Bosko bažnyčia, „Litexpo“ parodų rūmai, naujas Lazdynų baseinas, jame yra bent keturios skulptūros – „Darbininkas“, „Kanklininkė“, „Rytas“, „Vėtrungė“.
