Žemaitijoje jau kelis šimtus metų gyvuoja tradicija per Didžiąją savaitę giedoti Kalvarijos kalnus. Prieš kelerius metus šią tradiciją įtraukus į nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą, kalnus gieda vis daugiau žmonių ir jau ne tik Žemaitijoje.
Skamba Žemaičių Kalvarijos kalnai Šiauliuose. Šiame mieste per Didžiąją savaitę jie pradėti giedoti tik prieš kelerius metus. O Žemaitijoje ši tradicija siekia net 400 metų.
„Mes turim labai gražią tradiciją, turim tokį kultūrinį, dvasinį paveldą Lietuvoje. Susirenkam giedoti, giedam per laidotuves, giedam kartais kitokia proga. Bet kaip bendruomenė, tikinčiųjų bendruomenė, tą Didžiąją savaitę susirenkam“, – sako klebonas Gintaras Jonikas.
Kalnų giedojimas – savita Žemaitijos kultūros paveldo dalis, liaudiškojo pamaldumo tradicija. Tai 20t stočių Kryžiaus kelias. Kiekviena stotis apgiedama, pasimeldžiama.
„Aš iš vaikystės, iš jaunystės prisimenu giedojimą visą naktį. Šešias, septynias, aštuonias valandas. Dabar yra sutrumpintas variantas. Mes gal tiek žmonių neišlaikytume. Žinoma yra 3 valandos ir daugiau. Bet pilni kalnai yra visą naktį“, – pasakoja Šiaulių žemaičių kultūros draugijos pirmininkas dr. Juozas Pabrėža.
Įprastai giesmes turi palydėti pučiamųjų instrumentų – Žemaitijoje vadinamų triūbais –muzika. Dabar – tai reta.
„Pas mūsų eidavo per kaimus, susirinkdavo į sodybas, susieidavom ir kaimynai. Pavyzdžiui, šitą tradiciją mūsų krašte, iš kur esam atvykę, tęsiam, puoselėjam, bet be dūdų. Dūdorius surinkti sunkiau jau“, – teigia muzikantas, kalnų giedotojas Andrius Šaltis.
2019-aisiais kalnų giedojimo tradiciją įtraukus į nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą, jų populiarumas auga.
„Galbūt čia labiau kaimų tradicija, manyčiau tokia. Manau, kaimo vaikams tikrai yra svarbu. Žinoma, didelę įtaką daro tėvų, pavyzdžiui, tėvų diegiamos vertybės. Ir vyksta Žemaičių Kalvarijos kalnai, jaunimo naktis, ėjimas su fakelais. Tikrai yra įspūdinga tradicija. Tikiuosi, kad jaunimas kuo toliau, tuo labiau prisijungs“, – viliasi muzikantė, kalnų giedotoja Barbora.
Kalnus jau galima išgirsti ne tik Žemaitijoje, bet ir kituose regionuose.
„Pas mus Žemaitijoj visada per laidotuves buvo giedama. Ir jau kiek aš buvau laidotuvėse... O taip aš daugiau ir nesu. Mokytoja dirbau, tai negalėjau eiti. Tai dabar tiktai“, – sako moteris.
„Čia žemaitiška tradicija. Aš ne žemaitė, bet kaip tik įdomu paklausyti. Manau, kad tradicijų laikytis labai svarbu“, – antrina kita.
Siekiama, kad Žemaičių Kalvarijos kalnų giedojimo tradicija būtų pripažinta ir UNESCO pasaulio paveldu.
