Premjerė Inga Ruginienė pranešė, kad finansavimas Mikalojaus Konstantino Čiurlionio parodai Japonijoje organizuoti yra rastas.
„Noriu pasidžiaugti, kad pavyko rasti sprendimą dėl finansavimo – M. K. Čiurlionio kūrybos parodos organizavimas Japonijoje bus užtikrintas! Tai vienas reikšmingiausių Lietuvos kultūros projektų šioje šalyje, tad išspręsti šį klausimą buvo ir garbės reikalas. Džiaugiuosi, kad tai pavyko pasiekti“, – feisbuke antradienį rašė ministrė pirmininkė.
Neatskleidžia, iš kokių lėšų bus finansuojama paroda
Premjerė neatskleidžia, iš kokių šaltinių bus užtikrintas kitąmet Japonijoje suplanuotos programos „Čiurlioniui 150“ parodos finansavimas. Visgi, pasak jos, yra ir daugiau kultūros projektų, kuriems bus stengiamasi rasti finansavimą.
„Šiai dienai pats lėšų šaltinis nėra svarbus, nes ieškosime (finansavimo – ELTA) iš įvairių (šaltinių – ELTA). Mano visos pastangos yra nukreiptos, kad finansavimas kultūros sektoriui sugrįžtų ir padidėtų. Ne tik šitas vienas projektas svarbus, yra daugybė projektų, kurie šiai dienai pagal pateiktą biudžetą, deja, nebuvo įvertinti“, – žurnalistams Baisogaloje teigė I. Ruginienė.
„Tą turiu sugrąžinti. Tokią situaciją paveldėjau. Deja, turiu imti į savo rankas ir grąžinti status quo“, – akcentavo ji.
Razmos siūlymą laiko politiniu žaidimu
Kaip skelbta, konservatorius Jurgis Razma registravo siūlymą 2026–2028 metų biudžetui, kuriuo siūlo sumažinti prezidentūros asignavimus ir skirti 230 tūkst. eurų kitąmet Japonijoje suplanuotai programos „Čiurlioniui 150“ parodai.
Visgi premjerė tikina nesivelsianti į tokius politinius žaidimus.
„Politikai Seime tegul žaidžia savo žaidimus, aš į tai tikrai nesivelsiu“, – dėstė I. Ruginienė.
Nacionalinio Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejus anksčiau skelbė, kad kitąmet suplanuotas renginys Tokijuje „Čiurlioniui 150“ gali neįvykti, nes neturi užtikrinto finansavimo iš Kultūros ministerijos.
Pasak muziejus vadovės, išlaidos buvo neįtrauktos į 2026–2028 metų valstybės biudžeto projektą, nors dėl biudžeto su Lietuvos institucijomis yra deramasi jau dvejus metus
Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejaus teigimu, Japonija savo ruožtu laikosi visų įsipareigojimų – kuriamas parodos katalogas, jau nuo liepos vykdoma aktyvi reklaminė kampanija, kuriami parodos architektūriniai sprendimai.
Istorinė paroda „M. K. Čiurlionis: vidinis žvaigždėlapis“ suplanuota kitų metų kovo 28 – birželio 14 dienomis. Ji pirmą kartą pristatys lietuvių menininką Japonijos nacionaliniame muziejuje.
Ji įtraukta į Vyriausybės patvirtintą programą „Čiurlioniui 150“, skirtą 150-osios M. K. Čiurlionio metinėms.
Lietuvių dailininkas, kompozitorius, kultūros veikėjas M. K. Čiurlionis gimė 1875 metų rugsėjo 22 dieną Senojoje Varėnoje. Jis mirė 1911-ųjų balandžio 10-ąją netoli Varšuvos, palaidotas Rasų kapinėse Vilniuje.
M. K. Čiurlionis laikomas žinomiausiu šalies menininku, sukūrusiu daugybę tapybos, grafikos kūrinių. Jo muzikos palikimą sudaro simfoninė, chorinė ir fortepijoninė muzika, kūriniai styginių ansambliams ir vargonams.
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
