Vilniuje atidaryta vieno reikšmingiausių lietuvių modernizmo tapytojų Vinco Kisarausko paroda iš jo dukters Aistės Kisarauskaitės asmeninės kolekcijos. Menotyrininkė teigia parinkusi mažiau rodytus darbus, itin atliepiančius ir šių dienų aktualijas, ir kalbančius apie pasipriešinimą totalitarizmo grėsmei.
Menotyrininkės A. Kisarauskaitės privačioje kolekcijoje, taip pat kai kuriuose muziejuose, saugoma didžioji dalis 1988 m. anapilin išėjusio vieno iškiliausių lietuvių modernistinės dailės kūrėjų palikimo. Nauja jos kuruojama paroda Tumo galerijoje pagal vieną V. Kisarausko paveikslą pavadinta „Įrėmintas skausmas arba pilki prisiminimai“ , o temą, sako A. Kisarauskaitė, padiktavo neramūs laikai.
„V. Kisarauską galima rodyti ir visai kitaip. Kažkada Šiauliuose rodžiau per kiberateities, žaidimų virtualybės numatymą, bet šiuo metu, kai karas vis dar šalia, negali nieko kito galvoti ir manau, kad verta parodyti tuos darbus, kurie iš tiesų gal nebuvo labai viešinti“, - pasakoja V. Kisarausko dukra, pabrėždama, kad dailininkas visą gyvenimą, pasitelkęs plastinę kalbą, kūrė antisovietinius darbus. „V. Kisarauskas yra nutapęs sušaudytų sukilėlių, krintantį sulaužytą žmogų, sukapotus žmones. Jo visa pokario patirtis atsiskleidė kūryboje ir gana tiesmukai. Man atrodo, kad apie tai svarbu kalbėti ir pasakoti. Jei sakoma, kad tuo metu nebuvo antisovietinių darbų, tai jie buvo“ – dalijasi A. Kisarauskaitė.
Kaip reikia priešintis, ir kaip išsaugoti savo kultūrą - būtent apie tai, teigia dailininko dukra, jis visuomet kalbėdavo geriausių draugų būryje tarp to meto menininkų, kultūrininkų, muzikantų, architektų: „Visi tą kultūrą bandė išsaugoti įvairiais būdais. Tai buvo pagrindinis branduolys – jeigu mes negalime pasipriešinti ginklu, mes galim išsaugoti atmintį, kūrybą“.
Vincas Kisarauskas gimė 1934 m., o mirė nesulaukęs Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, dėl kurio visą gyvenimą stengėsi dirbti. Jis buvo vienas iš tų lietuvių autorių, drąsiai apie totalitarinę sistemą, jos žiaurumus ir represijas kalbėjusių kūryboje, kartais dalyvaudavo ir antisovietinėse demonstracijose. Menininkas, pamena jo dukra, ilgus metus buvo sekamas: „Aš atsimenu, kaip ateidavo saugumas patikrinti. Randi prie durų rakinantį, buvo nemažai bauginimų, nuolat klausomasi telefono. Kartais ateini ir paveikslai sukeisti vietomis namuose, kad parodytų, kad buvo ir patikrino. Atsimenu tą laiką, kai tėvai ir bijojo, ir mokė, kad reikia kovoti. Niekada nebuvo kitaip“.
Pasak menotyrininkės, nauja paroda nėra vien sovietmečio iliustracija – ji apie nūdienos pasaulį, pilną žudynių, išdavysčių ir sekimo. Šie V. Kisarausko darbai, teigia pašnekovė, itin aktualūs, kai pasaulis vėl susiduria su totalitarizmo grėsmėmis.
Gera kūryba, sako A. Kisarauskaitė, nesensta, meno kalba – amžina. V. Kisarausko paroda „Įrėmintas skausmas arba pilki prisiminimai“ veikia Vilniuje, Tumo galerijoje iki spalio 26 d.
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
