Džiazo legendų kūryba, siurrealistinis kino pasaulis, pažintis su iš istorijos ištrintomis fotografėmis – balandį visu gražumu atsiskleis ne tik pavasaris, bet ir kultūra. Kaip ir kiekvieną mėnesį, portalas LRT.lt paruošė skaitytojams rekomendacijas, į ką kultūros lauke verta atkreipti dėmesį ateinančiomis savaitėmis.
Vakaras su džiazo legendomis
Dainininkė Ella Fitzgerald ir pianistas Williamas (arba Count) Basie – du vardai, žinomi kiekvienam, bent kiek besidominčiam džiazu. Kultiniai muzikantai ir jų palikimas balandžio mėnesį bus pagerbti koncertu gyvo džiazo klube „Jazz Cellar 11“. Simboliška: balandžio 25 dieną minėsime 108-ąsias E. Fitzgerald gimimo, o 26 dieną – 41-ąsias Count Basie mirties metines.
Viena ryškiausių 20 amžiaus vokalisčių E. Fitzgerald vadinta pirmąja dainos ponia, džiazo karaliene, ledi Ella. Didžiausio populiarumo ji sulaukė, būdama „Chick Webb“ orkestro nare, tačiau vėliau jį paliko. Dainininkė labiausiai girta dėl balso tono grynumo, nepriekaištingos dikcijos, intonacijos, improvizacinių gebėjimų. Per visą gyvenimą vokalistė laimėjo 13 „Grammy“ statulėlių ir pardavė per 40 milijonų albumų. E. Fitzgerald atliko tokias puikiai žinomas dainas kaip „The Lady is a Tramp“, „Lullaby of Birdland“, „Cry Me a River“.
O štai Count Basie ne tik buvo išskirtinių gabumų pianistas, bet ir įkūrė vieną garsiausių džiazo istorijoje bigbendų, žinomą dėl savitų bliuzo intonacijų ir ypatingo svingo pojūčio. Jis su orkestru ir kitais atlikėjais įrašė daugiau kaip 480 albumų, sukūrė instrumentinių kompozicijų. Muzikantas pelnė 10 „Grammy“ apdovanojimų, buvo įvertintas Johno Fitzgeraldo Kennedy menų centro apdovanojimu. Nenuostabu, kad 2019 metais Count Basie įtrauktas į Bliuzo šlovės muziejų Memfyje, Tenesio valstijoje.
Vakarą šioms legendoms inicijavo du žinomi Lietuvos džiazo muzikantai, duetas ne tik scenoje, bet ir asmeniniame gyvenime: dainininkė Veronika ChiChi (Čičinskaitė-Golovanova) ir pianistas Dmitrijus Golovanovas. Jiems kontrabosu pritars Aliaksey Kryshtal, būgnais – Dovydas Šulskis.
Koncertas vyks balandžio 5 dieną.
Siurrealistinis Lyncho pasaulis
Nuo 2014 metų „Skalvijos“ kino centras rengia pasaulio kino klasikos rodymus. Balandį net triskart žiūrovai galės išvysti „Kopą“ (angl. „Dune“) – ne naująją Deniso Villeneuve`o versiją, apie kurią turbūt pagalvojote, o sausį mus palikusio Davido Lyncho ekranizaciją, sukurtą dar 1984 metais.
Tai siurreali amerikiečių rašytojo Franko Herberto romano tuo pačiu pavadinimu interpretacija. Tolimoje ateityje, 10 991 metais, Arakio planetoje galingos šeimos kovoja dėl vertingiausios visatos medžiagos – prieskonio melanžo. Į intrigas įsipainiojusiam kunigaikščio Leto Atreido sūnui Polui tenka ieškoti prieglobsčio pas vietinius dykumų klajoklius – fremenus. Ten jo laukia ne tik gilūs vidiniai pokyčiai, bet ir ypatinga misija.
Tiesa, ekranizacija kritikuota tiek kino apžvalgininkų, tiek žiūrovų. Režisieriaus kūrybiniai sprendimai buvo suvaržyti kino studijos įtakos ir gamybos apribojimų. Pavyzdžiui, norėdamas įtikti studijai ir prodiuseriams D. Lynchas buvo priverstas smarkiai sutrumpinti juostos trukmę iki standartinių dviejų valandų. Kaip tiesioginė romano adaptacija, filmas ne visai atitiko ir gerbėjų lūkesčius. Nenuostabu, kad ilgainiui šio filmo išsižadėjo ir pats režisierius.
Kaip bebūtų, nors D. Lynchas nebuvo pirmasis režisierius, bandęs perkelti „Kopą“ į kiną, jis yra pirmasis išties tai padaręs, o jo ekranizacija per 40 metų subūrė ištikimų gerbėjų ratą. Kaip ir visa D. Lyncho kūryba, šis mokslinės fantastikos filmas – drąsus, pasižymintis originaliu požiūriu, siurrealistine dvasia. Be to, režisierius pasimokė iš nesėkmės. Jau po poros metų, 1986-aisiais, pasirodė vienas žinomiausių jo kūrinių „Mėlynas aksomas“. Už šio filmo režisūrą D. Lynchas buvo nominuotas „Oskarui“.
Balandžio 6 ir 27 dienomis „Kopos“ seansą pristatys kino kritikas Dmitrijus Gluščevskis, o balandžio 13 dieną – rašytojas fantastas Gintautas Kęstutis Ivanickas.
Pažinti Čiurlionį
2025 metais minimos lietuvių dailininko, kompozitoriaus, kultūros veikėjo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-osios gimimo metinės. Šia proga renginių, dedikuotų iškiliam kūrėjui, banga ritasi visoje Lietuvoje ir ne tik. Ne išimtis ir Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras (KVMT), pristatantis dviejų dalių šiuolaikinės choreografijos vakarą „Hommage à Čiurlionis“.
Pirmojoje vakaro dalyje vyks vienaveiksmis šokio spektaklis „(Pra)regėjimai“ M. K. Čiurlionio gyvenimo ir kūrybos motyvais (šoka KVMT baleto trupė, kompozitorius Arvydas Malcys, choreografė Edita Stundytė).
Antrojoje dalyje žiūrovų laukia šešios choreografinės miniatiūros pagal M. K. Čiurlionio paveikslus. Čia KVMT baleto artistai virs choreografais. Romanas Semenenko ir Darija Verovka (Ukraina), Elly Bruno ir Aurora Ruvoletto (Italija), Bernat Blay Bosch (Ispanija), Mantas Ūsas (Lietuva) pristatys šokio kompozicijas pagal specialiai jiems Yanos Shliabanskos (Ukraina), Dylano Iuliano (Italija), Kristijono Lučinsko, Donato Bielkausko, Jono Raudoniaus, Andriaus Stakelės (Lietuva) sukurtus elektroninės muzikos garso takelius.
KVMT orkestrui diriguos spektaklio muzikos vadovas ir vyriausiasis teatro dirigentas Tomas Ambrozaitis.
E. Stundytė tikino, kad didžiausias iššūkis statant šį šokio spektaklį – bandymas perteikti genijaus vidinį pasaulį.
„Šis spektaklis nėra biografinis. Tai spektaklis apie Menininko pasaulėjautą, išgyvenimus, kūrybines kančias, vizijas, košmarus, įkvėpimą ir meilę. Tai spektaklis, vykstantis ne laike, o tarp realybės ir sapno, kartais per liguistą Menininko žvilgsnį“, – KVMT pranešime žiniasklaidai pasakojo E. Stundytė.
„Mano tikslas – panardinti klausytoją į nevaldomą emocijų tėkmę, pažadinti svajones ir fantazijas, pakylėti ir suteikti tikėjimą... Baleto artistams linkiu, kad plastinė šokio kalba turėtų turtingą emocinį turinį, o žiūrovams – palaimingai panirti į šį muzikos ir šokio reginį“, – dalijosi A. Malcys.
Renginys vyks balandžio 26 dieną.
Iš užmaršties prikeltos fotografės
Kovo 28 dieną Nacionalinėje dailės galerijoje atidaryta paroda „Sidabro merginos. Retušuota Baltijos šalių fotografijos istorija“. Joje pristatoma 20 amžiaus pirmosios pusės Baltijos regiono moterų fotografių kūryba ir jų istorijos. Nors jos visos savo laiku aktyviai veikė kaip fotografės, šiandien jų kūryba mažai žinoma platesnei visuomenei.
„Įtvirtintuose istorijos naratyvuose dėsninga tai, kad moterys kūrėjos, mokslininkės, mąstytojos, rašytojos greitai pamirštamos. Dar neseniai buvo dažnai manoma, kad meno istorijoje dominuoja vyriški vardai, nes veiklių ir įdomių menininkių tiesiog nebuvo. Bet parodos kaip ši parodo, kad priešingai – buvo, ir daug, ir skirtingų, tačiau jos buvo sistemingai trinamos. Tai labai ryški patriarchalinės istoriko rankos pasekmė“, – LRT.lt yra sakiusi menininkė Goda Palekaitė.
Taip pat skaitykite
Tarp pristatomų 21 ankstyvosios fotografės – Anna Kukk, Hilja Riet, Lūcija Alutis-Kreicberga, Lydia Tarem, Marta Pļaviņa, Olga Dietze, Paulina Mongirdaitė, Veronika Šleivytė, Zinaida Bliumentalienė ir kitos moterys, palikusios pėdsaką Baltijos regiono vizualinėje istorijoje. Į dialogą su jomis leidžiasi trys šiuolaikinės menininkės: estė Marge Monko, latvė Diāna Tamane ir lietuvė G. Palekaitė.
Atidarymo vakarą vyko specialiai parodai sukurto G. Palekaitės performanso „Lunar Sisterhood“ premjera. Jame pagrindinį vaidmenį atliko Mėnulis, turintis įdomių sąsajų su moters kūnu ir moteriškumu, o keturios atlikėjos susitiko fiktyvaus dialogo keturiomis kalbomis: lietuvių, latvių, estų, anglų. Muzika buvo iš dalies įrašoma performanso metu gyvai, dalyvaujant publikai, o dabar liko instaliuota parodoje, kaip ir scenarijus.
Tuo tarpu M. Monko parodoje pristato videokūrinį „Grynas malonumas“, kuriame naudoja gundančią reklaminių vaizdų kalbą. O D. Tamane sukūrė senelės gėlių nuotraukų įkvėptą fotografijų seriją „Gėlių kontrabandininkė“.
„Sidabro merginos“ pirmąkart pristatytos 2020 metais Tartu dailės muziejuje, Estijoje. Parodai atrinkti dešimties Estijos ir Latvijos ankstyvųjų fotografių darbai drauge su šiuolaikinių Europos menininkių kūriniais. Rengiant parodą Lietuvoje prie kuratorių Indreko Grigoro ir Šeldos Puķītes prisijungė Agnė Narušytė. Jos dėka turinį papildė septynių ankstyvųjų mūsų šalies fotografių darbai.
Paroda veiks iki birželio 15 dienos.
Demokratijos ir autokratijos kova
Dar kovą Lietuvoje viešėjo Pulitzerio premija įvertinta amerikiečių rašytoja, žurnalistė, istorikė Anne Applebaum. Jubiliejinėje Vilniaus knygų mugėje ji pristatė naujausią savo knygą – „UAB Autokratija. Kas ir kaip siekia valdyti pasaulį“ (leidykla „Tyto alba“, vertėja Jolita Parvickienė).
Pasak autorės, galinguosius, valdančius tokias šalis kaip Iranas, Kinija, Kuba, Rusija, Sudanas, Šiaurės Korėja, jungia tikslas atimti iš piliečių bet kokią įtaką ir laisvą žodį. Žmogaus teisių pamynimas, melas, smurtas, klasta, korupcija – štai kas klesti tokiose autokratijose, keliančiose grėsmę demokratijoms. Savo knygoje A. Applebaum, remdamasi faktais, istorijos išmanymu, tiriamosios žurnalistikos metodais ir liudininkų pasakojimais, aptaria, kodėl pasaulyje vienijasi autokratai ir ko reikia demokratijai kovoje prieš juos.
Mūsų dienomis autokratijas valdo ne vienas blogiukas, o sudėtingi tinklai.
„Mintyse visi turime susikūrę autokratinės valstybės vaizdinį. Viršuje blogiukas. Jis kontroliuoja kariuomenę ir policiją. O kariuomenė ir policija grasina žmonėms smurtu. Esama piktavalių kolaborantų ir gal saujelė drąsių disidentų. Tačiau XXI a. šis vaizdinys menkai primena tikrovę. Mūsų dienomis autokratijas valdo ne vienas blogiukas, o sudėtingi tinklai, kurie kliaujasi kleptokratinėmis finansinėmis struktūromis, kompleksinėmis saugumo tarnybomis – karinėmis, sukarintomis, policijos – ir technologijų specialistais, kurie rūpinasi visuotiniu stebėjimu, propaganda ir dezinformacija“, – leidyklos išplatintoje knygos ištraukoje rašo A. Applebaum.
Kaip LRT KLASIKOS laidoje „Laikas kultūrai“ sakė istorikas Aurimas Švedas, knygoje autorė stengiasi kalbėti ne akademikams, o paprastiems žmonėms.
„Labai sąmoningai pasirinkta tikslinė auditorija – vadinamoji tylinti dauguma, dažniausiai išreiškianti savo valią ateidama vienąkart per ketverius metus prie balsadėžių. <...> Manau, kad tokios knygos kaip ši A. Applebaum knyga turi nuolat pasirodyti, nes situacija dinamiškai kinta. <...> Manau, kad prieš dvejus ar ketverius metus niekas dar nebūtų galėjęs taip aštriai ir tiesiai formuluoti tezių, kaip savo knygoje rašo A. Applebaum“, – teigė A. Švedas.
Knyga jau tapo „New York Times“ bestseleriu. Tai yra ketvirtas į lietuvių kalbą išverstas A. Applebaum veikalas.
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
