Už eurą rinkoje parduodama vadinamoji „vokiška“ raudona plyta pasakoja senųjų Klaipėdos krašto mokyklų, stočių, bažnyčių, pašto pastatų istorijas. Nykstančių pastatų likimus fiksavo fotografai, paroda keliaus per Lietuvą.
Kalotė arba senoviškai Kalaten, taip šis kaimas, į kurį kartu su fotografu Gediminu Sass vyko LRT PLIUS laida „Kultūros diena“, buvo vadinamas tais laikais, kai Dangės žiotyse buvo įkurta Klaipėda. Viena paskutinių šio krašto ikikarinės istorijos liudininkių – mokykla.
„Kaip po geros bombos būtų viskas. Žvalgėmės, ieškojome tų pastatų. Niūrokas vaizdas, aišku. Viskas palikta likimo valioj, nei langų, nei durų. Neaišku, kas čia vyksta, gal ir benamiai gyvena“, – sako fotografas G. Sass.
Šeši fotografai projekte „Raudonos plytos“ dalyvavo neatlygintinai. Tikimasi, kad nuotraukos, projektas platinamas ir socialiniuose tinkluose, atkreips dėmesį į nykstančius svarbiausius krašto architektūros bruožus.
Projekto iniciatorę, šišioniškę Editą Valinčienę meile raudonai plytai užkrėtė tėtis.
„Praėjus dvejiems metams – niekas nepasikeitę. Iš tikrųjų gali prie tokių objektų praleisti valandų valandas. Kiekvienas, prisidėjęs prie šio projekto, mes jį išgyvenome savaip. Žiūrovas dar kitaip analizuos“, – pasakoja G. Sass.
Fotografei Vaidai Šetkauskei teko septyni objektai Klaipėdos krašte, vienas jų netikėtai atvedė prie šeimos istorijos.
„Ir aš taip galvojau, tiesiog likimo dovana. Tai viena iš tų mokyklų, kurias mes radome, buvo mano mamos mokykla. Mama pasakojo, kad joje mokėsi ketverius metus ir su meile prisiminė, kai žiemą ateidavo valytoja, užkurdavo žydrą koklinę krosnį ir kai vaikai ateidavo, jau būdavo šilta“, – mintimis dalijasi V. Šetkauskė.
Iš Šilalės kilęs ir Klaipėdoje studijavęs Vidūnas Kulikauskis sako norėjęs pajausti ir išbandyti kitokios fotografijos galimybes. Jam teko pamatyti net penkiolika objektų.
„Ta raudona plyta, kaip istorija man. Aišku, kaip fotografui architektūrine prasme traukė akį. Dažnu atveju iš išorės pastatas atrodo gražiau, patraukliau, nei užėjus į vidų. Buvo tokių situacijų, kai iš išorės raudonos plytos, istorija, įeini – jau padarytas remontas, nebėra charizmos“, – pasakoja fotografas V. Kulikauskis.
Iš žmonių ir knygų surinktos informacijos sudarytame žemėlapyje – per 100 apleistų senųjų pastatų.
Projekto iniciatorę, šišioniškę Editą Valinčienę meile raudonai plytai užkrėtė tėtis.
„Ir jis man pasakodavo, žiūrėk, čia bus siena. Kokia siena, sakau. Išvažiuojam dabar į Lietuvą, į Žemaitiją. Sako, žiūrėk, čia raudonų plytų pastatai, o čia jau mediniai žemaitiški. Ir man tiek įkapsėjo į galvą, kad aš pradėjau atkreipti dėmesį, kad jų yra daug. Jie yra išlikę, bet nykstantys ir pasidarė apmaudu, kad jie nyksta ir griūva. Ir galvoju, gal dar būtų galima kažką dėl to padaryti“, – sako projekto vadovė E. Valinčienė.
Taip Editai kilo idėja nufotografuoti išlikusius pastatus taip, kaip jie atrodo dabar, ten, kur buvo pastatyti. Gali būti, kad greitai ir jų neliks, kadangi raudona plyta rinkoje paklausi prekė.
„Yra žmonių, kurie neturi sąsajų su šito krašto paveldu, natūralu. Jie tiesiog žiūri kaip į statybinę medžiagą. Ir esu mačius skelbimų portaluose, kad viena raudona plyta lygu vienas euras“, – pasakoja projekto vadovė.
Iš žmonių ir knygų surinktos informacijos sudarytame žemėlapyje – per 100 apleistų senųjų pastatų. Parodos rengėjai planuoja Raudonų plytų misiją tęsti, nukreipdami objektyvus į jau sutvarkytus namus.
„Dekanas irgi sako, o kodėl mūsų fakulteto nėra? Sakau, jūs jau esate sėkmės istorija. Tai natūraliai kilo mintis, kad antra dalis projekto galėtų būti raudonų plytų pastatų sėkmės istorijos, kaip galima juos įveiklinti, ką galima iš jų padaryti“, – sako E. Valinčienė.
Paroda „Raudonos Klaipėdos krašto plytos“ jau pradėjo kelionę per Lietuvą. Iki kovo 25 dienos ją galima pamatyti Priekulėje, vėliau grįš į Klaipėdą, o artėjant vasarai kelsis į Kuršių neriją. Rudeniop keliaus į Šilutę, Saugas, Usėnus.
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
