Lietuvos kino centras (LKC) neskyrė finansavimo režisieriaus Vytauto V. Landsbergio filmui apie šviesaus atminimo muzikologę Zitą Kelmickaitę. Visgi filmas bus – maždaug per savaitę žmonės suaukojo kone visą trūkstamą sumą, beveik 10 tūkstančių eurų.
Poetas, publicistas, teatro ir kino režisierius V. V. Landsbergis žinia, kad filmas „Zitai“ negavo LKC finansavimo, praėjusį trečiadienį pasidalijo socialiniame tinkle „Facebook“.
„Sužinojau, kad Kino centrui nereikia filmo apie Zitą Kelmickaitę ir apie mūsų 1980–1990-ųjų etnografinį Sąjūdį ir dainuojančią folk`rock revoliuciją, kuri su roko maršais, krepšiniu ir Kernagiu smagiai vedė link nepriklausomybės. Deja, finansavimas nepaskirtas. Ko gero, yra žymiai festivališkesnių kino projektų, sutinku, tikrai Lietuvoj daug gabių ir labai gabių režisierių. O mano filmas ne festivalinis, jis naminis, skirtas mums, mūsų dvasinei savasčiai tvirtinti“, – rašė V. V. Landsbergis.
Visgi režisierius nusprendė toliau kurti filmą. Anot V. V. Landsbergio, juosta vis tiek beveik nufilmuota, archyvai surinkti ir susisteminti – liko baigiamieji darbai. Jiems kūrėjas ieškojo trūkstamų 10 tūkstančių eurų. Kaip portalui LRT.lt atskleidė režisierius, per maždaug savaitę žmonės suaukojo beveik visą reikalingą sumą.
„Bus iš žmonių valios filmas atsiradęs“
V. V. Landsbergis LRT.lt tvirtino, kad Z. Kelmickaitė – ypatingas žmogus Lietuvai.
„Labai mėgstu kurti filmus apie Lietuvos žmones: ar tai būtų partizanai, ar kultūros veikėjai. Ir Zita yra vienareikšmiškai Lietuvos atgimimo žmogus. Kadangi aš pats „ratiliokas“ („Ratilio“ – Vilniaus universiteto folkloro ansamblis – LRT.lt) nuo 1979 metų, tai man tie dešimt metų iki Nepriklausomybės su Sąjūdžiu buvo labai aiškus veikimas iš pogrindžio, kai folkloras buvo iškeltas ant scenų, į festivalius, ir kaip atvedė į Nepriklausomybės judesį su Kaušpėdais, su krepšiniais. Buvo labai stipri fronto linija tas etnokultūrinis frontas“, – dalijosi pašnekovas.
Jis pastebėjo, kad prie judėjimo prisidėjo daug žmonių, tačiau Z. Kelmickaitė buvo lyderė.
„Kai jos neliko, savaime suprantama, kad atsirado noras ją prikelti, ją dar turėti. Galų gale, tą jos gyvojo folkloro kaip mūsų ginklo, mūsų savasties idėją, man atrodo, dabar vėl reikia priminti. Vėl šiek tiek tai pametėme. Vėl tai labai aktualu visų karų akivaizdose, kaip tai suteikia daug galios ir bendrystės, atsparumo. Man atrodo, toks filmas labai reikalingas šiame laike“, – sakė V. V. Landsbergis.
Tačiau iš LKC režisierius gavo atsakymą, kad projektui pritrūko balų.
„Nedaug pritrūko, bet nesigilinau. Aš labiau linkęs eiti į priekį. Ir, atrodo, kad žmonės gana gražiai atsiliepia, palaiko tą iniciatyvą. Bus be Kino centro, bus iš žmonių valios filmas atsiradęs. Juo labiau ir Lietuvos televizija šiek tiek prisidėjo, tai kažkaip padarysime“, – teigė V. V. Landsbergis.
Kūrėjas prašymu finansiškai prisidėti prie filmo pasidalino „Facebook“. Jo nuostabai, maždaug per savaitę žmonės suaukojo kone visą reikalingą sumą – beveik 10 tūkstančių eurų.
Aš labiau linkęs eiti į priekį. Ir, atrodo, kad žmonės gana gražiai atsiliepia, palaiko tą iniciatyvą.
V. V. Landsbergis
„Maždaug yra arti jau tos sumos. Iš tikrųjų esu gana nustebęs, bet ta suma jau baigiama surinkti“, – tikino pašnekovas.
„Tas sujaudino mane, kad toks tautosakinis žanras, žmonėms reikia, jie susirenka ir pasidarome kartu. Ir čia ne mano vieno reikalas jau darosi, tai tame labai daug džiaugsmo“, – pridūrė V. V. Landsbergis.
Kadangi režisierius įsivaizduoja filmą kaip archyvinį, lėšų trūko tik baigiamiesiems darbams.
„Didžiuma archyvų surinkta ir šiek tiek, aišku, yra ir prifilmuota, dar truputį reikės tą atlikti. Priklausomai nuo finansų, visada yra galimybė daryti prašmatnesnį arba kinoteatrišką filmą, arba daryti jį televizinį. Manau, kad vis tik noriu padaryti jį kinoteatrišką. Netgi esame sutarę su „ratiliokais“, kad kai bus premjera, važiuosime, dainuosime, kad tai būtų ir vakaronė, ir Zitos pagerbimas, daina ir šokiai“, – pasakojo kūrėjas.
V. V. Landsbergis atskleidžia, kad numatyta pora datų, kada galėtų įvykti premjera „Zitai“. Jei pavyktų spėti – gegužę, vykstant tarptautiniam folkloro festivaliui „Skamba skamba kankliai“, kurio meno vadovė buvo Z. Kelmickaitė. Jei laiko pritrūks, premjera galėtų įvykti spalį, minint Z. Kelmickaitės gimtadienį.
Projektas „Zitai“ liko trečioje vietoje
LKC atstovė Mintarė Varanavičiūtė LRT.lt informavo, kad visas gautas paraiškas vertina Kino projektų vertinimo ekspertų komisijos, vadovaudamosi patvirtintais kriterijais. Projektas „Zitai“ buvo teiktas kaip gamybos darbų paraiška. Tokie projektai vertinami taikant 17 kriterijų. Tarp jų – meninė ir kultūrinė vertė, temos bei idėjos originalumas, aktualumas, režisieriaus vizija, finansinio plano pagrįstumas ir kiti.
„Vadovaujantis jais, VšĮ „A Propos“ studijos (režisierius V. V. Landsbergis) projektas „Zitai“ surinko 47 balus iš 68 ir liko trečioje vietoje televizinio dokumentinio filmo gamybos darbų projektų kategorijoje, nuo paskutinio finansuoto projekto atsilikęs 7 balais“, – teigė M. Varanavičiūtė.
2024 metų 4-ojo ketvirčio parengiamųjų ir gamybos darbų projektų konkursui iš viso buvo pateiktos 135 paraiškos. Iš jų vertinimo ekspertų komisijų svarstymui buvo perduotos 122 paraiškos. Bendras paraiškų finansavimo poreikis buvo beveik 17 milijonų eurų. Įvertinus paraiškas, finansavimas iš viso buvo skirtas 55 filmų projektams, jiems paskirstant daugiau nei 4,5 milijono eurų.
LRT.lt primena, kad muzikologė, LRT laidų vedėja, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentė Z. Kelmickaitė mirė 2023 metų gegužę, eidama 72-uosius metus. Gimusi 1951 metų spalio 19 dieną Klaipėdoje, 1975 metais ji baigė Lietuvos konservatoriją, 1983 metais – Teatro, muzikos ir kinematografijos instituto Leningrade aspirantūrą. Nuo 1978 metų ji dėstė Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje.
1976–1978 metais buvo savaitraščio „Literatūra ir menas“ muzikos skyriaus redaktorė. Nuo 1974 metų LRT RADIJO muzikos laidų, 1995–2000 metais katalikų radijo programos „Mažoji studija“ laidos „Muzikos menas“ rengėja.
2003–2004 metais ji buvo Lietuvos kompozitorių sąjungos Muzikos fondo pirmininkė. Nuo 1980 metų kūrė televizijos muzikines laidas, scenarijus televizijos filmams. 1977–2007 metais buvo Vilniaus universiteto folkloro ansamblio „Ratilio“ vadovė, su juo parengė koncertinių programų. LRT archyvuose išliko daugybė Z. Kelmickaitės parengtų laidų.
Z. Kelmickaitė 1995 metais gavo Jono Basanavičiaus premiją, 1999 metais Lietuvos Respublikos Vyriausybės meno premiją, 2000 metais jai įteiktas Gedimino ordino Riterio kryžius, o 2018 metais ordino Už nuopelnus Lietuvai Karininko kryžius.
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
