Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąrašą papildė kanklės ir kankliavimas Lietuvoje. Šis instrumentas, anot muzikantų, išgyvena renesansą.
Uteniškė Ramutė Paukštė kanklėmis išmoko groti vaikystėje. Jos šeimoje – tai iš kartos į kartą perduodamas amatas.
„Tai kaip šeimos tradicija. Išmokau iš močiutės ir turiu namuose močiutės paliktas kankles, taip pat mūsų meistro Juozo Lašo gamintas. Taip kanklės pas mane ir keliauja“, – sakė kanklininkė.
Dabar Ramutė groja kartu su kitais uteniškiais, susibūrusiais į kanklininkų ansamblį. Jurga Vasiljevienė kanklėmis čia pradėjo groti po trisdešimties metų pertraukos.
„Man kanklės yra ir jausmų saviraiška, ir bendrystė, ir tarsi susitapatinimas su lietuviškos kultūros šaknimis“, – sakė ji.
Į ansamblį Jurga atsivedė ir savo dukrą Gretę.
„Nematytas instrumentas, nes mokykloje nelabai buvo kalbama apie kankles. Ir iškart tiesiog prilipo“, – tikino jaunoji kanklininkė.
Vienus pradėti mokytis nuo pradžių, kitus grįžti po pertraukos į kanklininkų ansamblį paskatino uteniškė Loreta Liaugaudė. Pasak jos, nors kanklės kurį laiką buvo primirštos, pastaruoju metu joms vėl juntamas didelis dėmesys.
„Laikotarpis kanklėms yra dabar toks kaip atgimimas, kaip šimtmečio kanklių prestižo sugrįžimas. Prieš šimtą metų kanklės buvo tautiškumo simbolis, buvo sakoma, jeigu kankliuoji, myli tėvynę Lietuvą“, – sakė ansamblio „UT“ vadovė.
Dėmesys lietuviškosioms tradicijoms grįžta, o tai, anot kanklininkų, įrodo pilnos salės žiūrovų koncertuose.
„Daugiau žmonių susirenka paklausyti, po to net ir po koncerto ateina, paklausia, kas per instrumentas, kaip ten su juo grojasi“, – dalinosi kanklininkas Edvinas Meškauskas.
„Man tai gražiausia, kai jie reaguoja į tą muziką, kai apsiverkia, pavyzdžiui, ir tikrai tokių ne vienas ir ne du būna mūsų koncertuose. Arba šypsosi, niūniuoja, dainuoja kartu, tai čia yra maloniausia širdžiai“, – antrino ansamblio narė Jurgita Ulkienė.
Kanklininkai tikisi, kad šiemet kankles ir kankliavimą įtraukus į nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąrašą padidės ir finansavimo galimybės. Iki šiol Utenos kanklininkai tiek koncertais, tiek apranga ir instrumentais rūpinasi savo asmeninėmis lėšomis.
