Tarpukario baldai, knygos, nudegusios žvakės ir artimųjų portretai Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės namuose šiandien mena Lietuvai reikšmingą praeitį. Tačiau LRT PLIUS laidoje „7 Kauno dienos“ Čiurlionio proanūkis tapytojas ir muziejininkas Džiugas Palukaitis sako, jog memuarinis kambarys buvo ne tik darbo, bet ir Lietuvos šviesuomenės susitikimų vieta. Memuarinis kambarys veikia daugiau nei 50 metų, tiesa, šiandien pamatyti Čiurlionienės kambarį ir tokiu būdu nusikelti į tarpukario Kauną galima tik susitarus iš anksto.
Menininko D. Palukaičio mama Dalia Ona Zubovaitė-Palukaitienė tvarkė ir saugojo Čiurlionių palikimą. Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės memuarinio kambario-muziejaus vadovas šiandien tęsia mamos darbus, pažindina Kauno miesto lankytojus su Čiurlionių gyvenimo nuotrupomis.
„Mano mamai Sofija Čiurlionienė – močiutė. Kambaryje yra jos pieštas portretas, M. K. Čiurlionio piešinių kopijų, originalus pakeitėme dėl per didelės saulės šviesos. Kai mirė močiutė Danutė, jos vyras, kurį vadinome bočiumi, atsinešė čia sužadėtinės portretą. Po mamos mirties čia nugulė ir jos portretas – dabar jos visos trys“, – LRT PLIUS laidoje sako D. Palukaitis.
Sofija Kymantaitė nuo 12 metų bičiuliavosi su Juozu Tumu-Vaižgantu, jis išmokė Sofiją skaityti ir rašyti gimtąja kalba. Po lietuviškos spaudos grąžinimo Sofiją, dar nebaigusią studijų Krokuvoje, Vaižgantas pakvietė dirbti į lietuvišką laikraštį „Viltis“, kurį leido su būsimuoju šalies prezidentu Antanu Smetona Vilniuje.
Sofija Kymantaitė nuo 12 metų bičiuliavosi su Juozu Tumu-Vaižgantu, jis išmokė Sofiją skaityti ir rašyti gimtąja kalba.
„Sofija parašė istorinę dramą „Aušros sūnūs“ apie knygnešių laiką, vėliau buvo pastatyta ir pjesė, premjera buvo rodoma Kauno teatre. Į pjesės pristatymą atvyko daug žmonių, net prezidentas Aleksandras Stulginskis. Pirmoji dalis praėjo sėkmingai, žmonės daug plojo, jie neišsiskirstė ir Vaižgantas, pažvelgęs į prezidento ložę, pradėjo kalbą.
Jis kreipėsi į Stulginskį su prašymu iš kalėjimo paleisti Smetoną, kuris buvo įkalintas dėl baudos, kurią jam paskyrė cenzoriai (...). Kalba buvo pasakyta, po pertraukos spektaklis buvo nutrauktas“, – pasakoja jis.
Politinė ir socialinė įtampa didėjo ne tik intelektualų bendruomenėse, bet ir už jų ribų. Perversmas, per kurį nuverstas teisėtai išrinktas prezidentas Kazys Grinius, sukrėtė S. Kymantaitę.
„Jai buvo gaila Griniaus, tačiau ji palaikė ryšius su Smetona ir pamanė, kad šalia turės draugą, kuris galės padėti kam nors, kai reikės. Sofijai pagalba žmonėms buvo hobis.
Vėliau, kai ji buvo skaučių vade, o Smetona – vyriausiu skautų šefu, jie, kaip žinia, susitikdavo renginiuose. Smetona vieną iš savo knygų santūriai dedikavo Sofijai“, – teigia jis.
S. Kymantaitės buvusiame darbo kambaryje išlikę specialiai namui projektuoti tarpukario baldai, knygos, nuotraukos ir asmeniniai daiktai, kurie mena daugybę žymių to meto kultūros ir visuomenės veikėjų, mėgusių rinktis į Čiurlionienės šeštadienius.
Visą laidos įrašą galite peržiūrėti čia:
Tekstą parengė Emilija Balcerytė
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
