Parodos „Pasikalbėkime“ apie madą ir ne tik rengėjai tikina, jog mada – tai nei tik tam tikru metu vyraujantis stilius.
„Plačioji visuomenė madą supranta tiesiog kaip kažkokį grožį, estetiką, priemonę savo individualiam stiliui formuoti ar socialiniam statusui pabrėžti. Ir labai gaila, nes, mūsų akimis, mada yra kur kas daugiau“, – sako parodos kuratorė Vilma Kilinskienė.
„Mada iš tiesų yra toksai organizmas, kuris yra tikrai labai labai sudėtingas. Kaip ir žmogaus organizmas, susidedantis iš daug organų, taip ir mada susideda iš labai daug elementų“, – pasakoja parodos kuratorė Monika Grašienė-Žaltė.
Drabužiai, papuošalai ir kiti aksesuarai, fotografijos, audiovizualiniai kūriniai kviečia ne tik pažvelgti į šalies mados evoliuciją nuo 20-ojo amžiaus pradžios iki šių dienų, bet ir skatina pasikalbėti apie ateitį.
Vienas pagrindinių parodos rengėjų siekių – atkreipti dėmesį į tai, kaip mada keitė bei keičia visuomenės gyvenimą.
„Patys eksponatai įvairaus laiko, nuo 19-ojo amžiaus, tai yra patys seniausi, kaimo drabužiai, siūti pačių moterų. Taip pat yra ir tarpukario, ir miesto, ir kaimo mada. Ir nevengiame mes to vis dar skaudaus tarybinio laikotarpio. Mums paroda neturėtų kažkokios išliekamosios vertės ir tęstinumo, jeigu mes nebandytume žvilgtelti į ateitį. Dėl to čia atsiranda ir šiuolaikinių jaunųjų mados kūrėjų darbų“, – mintimis dalijasi V. Kilinskienė.
„Ievos Šlaičiūnaitės filme „Morfuojant realybę“ kalbama, vėlgi, apie naująjį žmogiškumą. Galvojam apie tą problemą, kaip mes kaip individai išliksime ar išgyvensime. Be abejo, Ieva daugiau kalba apie kinetinę madą. Tai yra mada, bet tai yra visiškai kitas požiūris į naująjį pasaulį, kaip mes galbūt gyvensime“, – sako M. Grašienė-Žaltė.
Tarp parodos eksponatų – tvaraus vartojimo akcentai, naujų medžiagų paieškos, belytės mados pavyzdžiai.
„Indrės Makarevičės kostiumas yra tarsi atspindintis tą lyčių tapatybės arba vienodumo klausimą. Indrė Spitrytė-Mikuckė pasiuvo marškinėlius iš kombučios grybo. Ir tai yra jau naujasis medžiagiškumas, tai madoje yra viena iš tendencijų. Kroksai be atliekinės vartosenos. Milda Grikšaitė panaudoja, pavyzdžiui, tiulį. Tokios atliekos, skuteliai. Ji suriša tuos kroksus ir paverčia tai vestuviniais bateliais“, – pasakoja M. Grašienė-Žaltė.
Vienas pagrindinių parodos rengėjų siekių – atkreipti dėmesį į tai, kaip mada keitė bei keičia visuomenės gyvenimą.
„Norėjome parodyti madą kaip galingą įrankį socialiniams, kultūriniams, ekonominiams, netgi politiniams pokyčiams visuomenėje skatinti ir kartu kaip tų visuomenės virsmų atspindį. Na, ir šitas žodis – „atspindėti“ – mums tapo raktiniu parodos žodžiu. Dėl to raktiniu elementu tapo veidrodis“, – mintimis dalijasi V. Kilinskienė.
Paieškoti atsakymų, atrasti naujų klausimų arba tiesiog „Pasikalbėti“ apie madą ir ne tik Kaune, Antano Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejuje, laiko į valias. Iki pat kovo pabaigos.
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
