Šiauliuose šiemet minimas seniausio miesto pastato jubiliejus – 400-osios, renesansą atspindinčios, katedros pastatymo metinės.
Iš toli baltuojanti Šiaulių katedra stovi greta pagrindinio kelio, jungiančio Tauragę su Ryga. Ši bažnyčia nuo seno buvo svarbiausias miesto statinys. Šiandien tai seniausias Šiaulių pastatas. Taip pat ir aukščiausias. Bokštas siekia net 70 metrų.
„Pirmą kartą atvykus į Šiaulių katedrą jau kaip vyskupui, mane labiausiai sužavėjo, kad katedra – kaip balta gulbė. Visa balta: ir viduje, ir iš lauko, ir ypač vakare šviečia. Galima sakyti, katedra yra kaip Šiaulių širdis. Ji tikrai šviečia iš toli. Ant kalno, kai važiuoji nuo šiaurinės pusės, iškart matosi katedros bokštas“, – sako Šiaulių vyskupas Darius Trijonis.
17 amžiaus pradžioje regione pastatyta bažnyčia buvo laikoma to meto architektūros šedevru, atspindinčiu renesansą. Bažnyčios atsiradimas skatino kurtis verslus, suklestėjo ekonomika, augo miestas. Kurį laiką šioje bažnyčioje tilpo keli šimtai tuo metu Šiauliuose gyvenusių žmonių.
„Vienas iš renesanso architektūros šedevrų Lietuvoje. Mes puikiai žinome gotikinę Šv. Onos bažnyčią Vilniuje ir visi lyginame, kad tai yra stebuklas, tai Šiaulių renesansinė katedra yra ne mažiau vertinga. Tik tiek, kad ji po gaisrų ir po perstatymo šiek tiek yra praradusi savo tam tikrus architektūrinius elementus, turint omeny varpo formos bokštą, kuris buvo perstatytas 19 amžiuje po gaisrų. Ir, aišku, katedra nukentėjo tiek per Pirmąjį, tiek per Antrąjį pasaulinius karus“, – pasakoja Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktorius Raimundas Balza.
Su šaudymo angomis ir gynybiniais bokšteliais pastatyta bažnyčia atliko ir pilies funkciją. Požemiuose slėpėsi 1863 metų sukilėliai. Per Antrąjį pasaulinį karą čia buvo slepiamos ir „Aušros“ muziejaus vertybės.
„Išlikusios šaudymo angos, bokšteliai jai priduoda tam tikro paslaptingumo. Matyt, bažnyčia turėjo savo gynybinę paskirtį ir Šiaurės karo metu kovose su švedais. Tai pagimdė daug įvairių legendų apie tai, kad žmonės eidavo slėptis į bažnyčią, nes tai buvo saugu“, – teigia R. Balza.
Mes puikiai žinome gotikinę Šv. Onos bažnyčią Vilniuje ir visi lyginame, kad tai yra stebuklas, tai Šiaulių renesansinė katedra yra ne mažiau vertinga.
Nors daugybę metų sklando legendos apie požeminius labirintus po katedra, šiandien apžiūrėti galima tik nedidelį rūsį po altoriumi. Bažnyčios grindys tyrinėtos nebuvo. Tad neaišku, ar pasakojimai apie požemius tikri, ar išgalvoti.
„400 metų kažkokių paslapčių, mistikos <...>. Gal tiek metų nereikės visko atrasti, bet gilintis ir domėtis padedant parapijiečiams, jų pasakojimams, prisimenant įvairias istorijas, ypač iš tarpukario laikotarpio, kyla tikrai įvairių gražių įžvalgų, ką norėčiau patikrinti, pažiūrėti. Laikas atskleis, ką galima įdomaus rasti šituose pastatuose“, – sako katedros klebonas Mindaugas Grigalius.
Šiaulių katedra, kaip pagrindinis miesto simbolis, ne kartą buvo vaizduojama žymių dailininkų kūriniuose. Daugiausia kartų ją piešė ir tapė dailininkas Gerardas Bagdonavičius.
„Tapybos ir grafikos rinkiniuose mes turime tikrai nemažai kūrinių. Galėčiau išvardyti keletą dailininkų. Tai būtų Bagdonavičius, Gasiulis, Petraitis, Tamulis, Krištopaitis. Daugiausia katedrą yra nupiešęs G. Bagdonavičius, Šiaulių miesto dailininkas, visuomenininkas, pedagogas. Ne tik bendrą vaizdą, bet ir įvairius fragmentus, turime keliasdešimt jo kūrinių, vaizduojančių katedrą. Dailininkai tapė, liejo akvarele, raižė raižinius“, – atskleidžia Šiaulių „Aušros“ muziejaus Dailės skyriaus vedėja Jūratė Kaučikaitė.
Dabartinė mūrinė bažnyčia pradėta statyti 1595-aisiais ir baigta lygiai prieš 400 metų – 1625-aisiais. Bažnyčia pastatyta buvusios medinės bažnyčios vietoje. Jubiliejų ketinama minėti birželį.
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
