Eidamas 91-uosius metus mirė dabartinės lietuvių vargonavimo mokyklos įkūrėjas, daugelio lietuviškų premjerų vargonams įkvėpėjas ir pirmasis atlikėjas, vargonų statybos iniciatorius profesorius Leopoldas Digrys. Šią žinią pranešė muzikologė Daiva Vyčininė.
L. Digrys gimė 1934 m. rugsėjo mėn. 8 d. Kaune. Studijavo Vilniuje, Maskvoje ir Prahoje. Leopoldo Digrio muzikinės karjeros pradžia sutapo su sudėtingu sovietinio pokario laikotarpiu.
1952-aisiais baigęs Vilniaus dešimtmetę muzikos mokyklą (dabar – Nacionalinė M. K. Čiurlionio menų mokykla), aštuoniolikmetis jaunuolis įstojo į prof. G. Ginzburgo fortepijono klasę Maskvos konservatorijoje, o ją baigė jau įgijęs dvi – fortepijono ir vargonų – specialybes.
Taip pat skaitykite
Viename iš negausių Leopoldo Digrio interviu („Muzikos barai“, 2002, Nr. 5–6) šviesaus atminimo muzikologo Vlado Zalatorio paklaustas apie sėkmingiausią koncertą, Maestro prisiminė, kaip prieš daugelį metų išklerusiu pianinu skambino šimto metų sulaukusiai senutei jos kambarėlyje Kaune. Jautė, kad tas grojimas jai tikrai reikalingas, nes abu žinojo – moteris paskutinį kartą klausosi muzikos (nei radijo imtuvo, nei patefono neturėjo).

Savo knygoje „Kaip groti vargonais“ Leopoldas Digrys rašo: „Muzika gimsta tyloje ir ištirpsta tyloje. Kaip senų žmonių veidai Rembrandto portretuose. Ateina iš tamsos ir sugrįžta į tamsą. Tyla – tai nėra niekas. Kaip vakuumas. Vakuumas – tai tuštuma, kurioje gimė pasaulis. Tyloje gimsta garsas – mūsų sielų ryšys su grožio ir gėrio pasauliu.“
Taigi Leopoldui Digriui niekada nebuvo svetimi filosofiniai pamąstymai. Savaip pratęsiant tą seną istoriją ir Maestro pamintijimus, ateina kita mintis: nors muzika ir jos suvokimas yra tiesiogiai priklausomi nuo laiko tėkmės, tyloje gimstantis garsas, tarsi atveriantis vartus į grožio ir gėrio pasaulį, muzikos kūrybą daro nepavaldžią laikui (vienoks ar kitoks garso užfiksavimo būdas tėra technikos dalykas).
1934 metais Kaune gimęs L. Digrys studijavo Maskvos konservatorijoje, dėstė Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (anksčiau – Lietuvos konservatorijoje), stažavosi Prahos muzikos akademijoje.
Jis buvo tarptautinių vargonininkų konkursų Lietuvoje ir užsienyje žiuri narys, nuo 1991 metų – Religinės muzikos centro pirmininkas. Suredagavo ir pirmasis atliko lietuvių ir kitų tautų kompozitorių kūrinių vargonams, tiek Lietuvoje, tiek užsienyje rengė vargonų muzikos koncertus.
L. Digrio iniciatyva 1962 metais atkurta vargonininkų specialybė Lietuvos konservatorijoje, pradėti rengti Vilniaus vargonų muzikos festivaliai, M. K. Čiurlionio pianistų konkursas, įrengta naujų vargonų Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje, Vilniaus arkikatedroje, Šv. Kazimiero, Bonifratrų bažnyčiose, Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje.
L. Digrys 1973 metais gavo LSSR valstybinę premiją, 2008 metais buvo apdovanotas Vyriausybės kultūros ir meno premija, 2014 metais – Lietuvos muzikų sąjungos Auksiniu disku, 2015 metais – Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija.
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė užuojautą dėl vargonininko ir pedagogo Leopoldo Digrio mirties. Prezidento teigimu, netekome vieno žymiausių vargonų muzikos atstovų, Lietuvos vargonų mokyklos atgaivintojo, daug prisidėjusio prie šio instrumento populiarinimo mūsų šalyje ir pasaulyje.
„Maestro L. Digrys per tūkstančius savo koncertų dėkingiems klausytojams atskleidė įvairiausių laikotarpių vargonų muzikos grožį ir didybę. Būtent jo pastangomis Lietuvoje buvo atkurtas vargonininko specialybės rengimas, pats Maestro buvo ir atsidavęs pedagogas, išugdęs daug tarptautinio lygio atlikėjų. Atsisveikiname su kilniu ir didžiu žmogumi, kurio pasiekimai visiems laikams praturtino Lietuvos kultūrą“, – sakė šalies vadovas.
Ministras Pirmininkas Gintautas Paluckas taip pat reiškia nuoširdžią užuojautą dėl vargonininko, pianisto, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Leopoldo Mykolo Digrio mirties.
„Leopoldas Digrys paliko ryškų pėdsaką Lietuvos kultūroje – kūrė mūsų šalies vargonavimo mokyklą, pats sugrojo tūkstančius solinių koncertų, inspiravo daugelį Lietuvos ir užsienio kompozitorių. Dėl skaudžios netekties nuoširdžiai užjaučiu artimuosius ir visus, kuriems teko laimė pažinoti šią kūrybingą asmenybę“, – sakoma premjero užuojautoje.



