Šiauliai turi naują meninį akcentą – Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos (VUŠA) vidiniame kiemelyje pastatyta skulptūra amerikietiškai cento monetai. Nuo 1909 m. iki pat šiol kaldinamos monetos autorius – iš Šiaulių kilęs Viktoras Davidas Brenneris (1871–1924).
Įkvėpė rasta istorija
Įamžinti 1 cento monetą sumanė industrijos dizaineris Vilius Puronas. Idėja šiauliečiui kilo vartant tarpukario enciklopediją, joje ir aptiko istoriją apie JAV dolerio centą sukūrusį tautietį Vytautą Baranauską.
Paaiškėjo, kad šis kūrėjas yra plačiai žinomas kitu – V. D. Brennerio vardu. „Va, ir atsirado noras pasidžiaugti savo Lietuvėle. Atsirado noras išgarsinti šią istoriją, juolab kad ji susijusi su Šiauliais“, – pasakoja V. Puronas.
1 metro 45 centimetrų skersmens bronzinė amerikietiško cento moneta ir ją laikanti nerūdijanti C raidės formos plieno konstrukcija buvo sukurtos prieš 8 metus.
Skulptūrą „1 centas“ V. Puronas sukūrė kartu su skulptoriumi Vytautu Tallat-Kelpša. Tačiau premjeros teko palaukti, nes Šiaulių miesto skelbtame meno kūrinių konkurse nugalėtoja buvo paskelbta kita skulptūra.
Pristatys per sukaktį
Į Lietuvos rekordų knygą kaip didžiausia monetos kopija patekęs kūrinys ilgai stovėjo vienos Šiaulių įmonės teritorijoje. Galiausiai ši skulptūra rado vietą VU ŠA bibliotekų kiemelyje.
Įstaigos direktorė Renata Bilbokaitė sako, kad oficialaus pristatymo dar nebuvo. Tai tikimasi padaryti kitų metų vasarį, kai 10-mečio sukaktį minės bibliotekos antrajame aukšte esantis Centų kambarys.
Ši irgi V. Purono iniciatyva įkurta vieta yra mėgstama turistų ne tik iš Lietuvos. Kambario sienos, baldai padengti net 157 130 įvairių lietuviškų monetų.
„Skulptūrai „1 centas“ vieta parinkta taip, kad būtų matoma per Centų kambario langą“, – sako VUŠA direktorė R. Bilbokaitė.
Idėją pasiūlė JAV prezidentas
Žydų šeimoje gimęs V. D. Brenneris gimtinę paliko būdamas 19 metų. Jaunuolis už Atlanto studijavo menus, o vėliau išgarsėjo kaip medalių, bareljefų, bareljefinių portretų kūrėjas.
Idėją savo kūrinį panaudoti ant monetos 1908 m. pasiūlė pats menininkas, kai jam medaliui pozavo tuometis JAV prezidentas Theodore`as Rooseveltas (1858-1919).
Jis atsivežė JAV prezidento Abrahamo Lincolno (1809–1865) bareljefą ir pasiūlė jį politiko gimimo 100-ųjų metinių proga perkelti ant monetos.
Taip lietuvio kūrinys pateko ant iki šiol tebekaldinamos monetos.
Moneta praverčia net Marse
V. D. Brenneris per karjerą sukūrė daugiau kaip 300 įvairių kūrinių, bet žinomiausias ir labiausiai pasaulyje išplitęs – amerikietiškas centas.
Ši moneta 2012 m. nuskraidinta net į Marsą. Raudonąją planetą tyrinėjantys NASA mokslininkai pagal šią monetą nustato marsaeigio „Curiosity“ kameromis įamžinamų objektų dydį.
Amerikietiškų cento monetų kolekcija papildoma kasmet. Šiaulietis V. Puronas turi surinkęs visų per 115 metų nukaldintų egzempliorių pavyzdžių ir žada per Cento kambario jubiliejų tą kolekciją padovanoti, kad plačiai paplitusiu kūriniu pasigrožėti galėtų visi.
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
