Dainos ir spektakliai Margionių klojimo teatre vyksta jau bemaž šimtą metų. Šiemet teatras mini savo 95-erių metų jubiliejų. Yra posakis, kad Margionių kaime nėra tokios trobos, kurios gyventojai nebūtų vaidinę ar dainavę klojimo teatro pasirodymuose. Kai kurie aktoriai ir dainininkai ant scenos pasirodo jau ne vieną dešimtmetį.
„Aš nevaidinau. Aš tik dainavau. Pas mus po kiekvieno veiksmo vyksta dainos. Nu kap atgimimas buvo Lietuvos, nuo tų metų. Tai jau pamiršau, kiek tų metų… Tai nuo to laiko dainavau“, – juokiasi Margionių bendruomenės narė, dainininkė Agutė Jeremičienė.
Iš kartos į kartą perduodamos tradicijos sujungia bendruomenę. Į teatro veiklą įsitraukia ir maži, ir dideli jos nariai.
„Šiame teatre vaidina šio kaimo gyventojai, jų vaikai, anūkai“, – vardija Margionių bendruomenės pirmininkė, aktorė Vilija Šimkonytė.
„Septynerių metų mergaitė buvo jauniausia. O dviem vyriausioms giesminykėms po 85. Jos abidvi vienų metų. Tai iš tikrųjų labai gilus pajutimas tos tradicijos, to, kad mūsų tėvai, seneliai turėjo tą, kad tas teatras yra, kad jis turi būti. Tas supratimas, turbūt“, – dalijasi Margionių klojimo teatro režisierė Rimutė Avižinienė.
Be garbingo klojimo teatro jubiliejaus, šiemet Margionių bendruomenė turi ir dar vieną progą švęsti. Prieš dvejus metus sudegęs klojimo teatro pastatas atstatytas bendruomenės ir bendraminčių pastangomis.
Šiame teatre vaidina šio kaimo gyventojai, jų vaikai, anūkai.
V. Šimkonytė
„Galvojau, viskas, sudegė, suprantat, nėra. Kaip čia bus, šitokie pinigai, iš kur, kaip, kas… Ir va – po dvejų metų jisai stovi“, – sako R. Avižinienė.
„Šis liūdnas įvykis dar labiau sutvirtino, subūrė mus draugėn. Jau iš karto, pirmą dieną po gaisro, susirinkę pasakėme, kad nežinom, kokiom jėgom, neįsivaizduojam, kas mūsų laukia, bet turime tai atstatyti. Ir, kaip matote, viskas įmanoma. Klojimas stovi naujas“, – šypsosi V. Šimkonytė.
Iškilmingam atidarymui skirtas ąžuolo vainikas jau nupintas. Teliko jį pakabinti. Pasiruošimo darbai beveik baigti. Aktoriai jau pradeda jaudintis.
„Kai pradedi vaidinti, pamiršti viską. Žinai, kad čia mūsų visi spektakliai – apie kaimą, kaimo gyvenimą. Tas suartina ir tada ta baimė kažkur dingsta. Bet patikėkit manim, prieš išeidami į sceną visi drebam“, – sako V. Šimkonytė.
Mažame kaimelyje pušynų apsupty atgimęs Margionių klojimo teatras ir toliau puoselės tradicija tapusias šventes, džiugins spektakliais ir vers artistus jaudintis.
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
