Antradienį, būdamas 70-ies, mirė garsaus Lietuvos skulptoriaus modernisto Antano Mončio sūnus Jeanas-Christophe`as Mončys. Liūdna žinia apie aktoriaus, režisieriaus, iškilaus lietuvio mirtį antradienio vakarą pasidalijo filmą apie A. Mončį sukūręs režisierius Linas Mikuta.
„Birželio 11 d. mus paliko skulptoriaus Antano Mončio sūnus Jean-Christophe Mončys. Aktorius, Režisierius, Pasakotojas.
Neįtikėtinai taurios sielos ir atviros, plačios širdies žmogus. Mylėjęs žmones, meną, gyvenimą, mokėjęs apie juos pasakoti nuostabiausias istorijas, džiaugtis jais ir džiaugsmingai būti jų dalimi.
Dėkoju likimui, kad teko jį pažinti ir kartu nukeliauti nuostabią kinematografinę kelionę apie jo tėvą, Antaną Mončį.
Gero skrydžio, Kristupai, dabar jūs kartu“, – feisbuke rašė L. Mikuta.
Taip pat skaitykite
Jeanas-Christophe`as Moncys-Martel (Žanas Kristupas Mončys–Martel) gimė 1954 m. gegužės 25 d.
Gimė karo pabėgelio iš Lietuvos Antano Mončio ir prancūzaitės Florence Langer Martel šeimoje, vėliau tėvai išsiskyrė. J.-Ch. Mončys–Martel Paryžiuje baigė pradinę mokyklą ir licėjų, 1973–1978 m. Sorbonos universitete studijavo istoriją. Dirbo aktoriumi įvairiose prancūzų teatrinėse trupėse, dažniausiai atlikdavo komiškus vaidmenis.
1986 m. drauge su kita lietuvių kilmės prancūzų aktore Karolina Masiulyte-Paliuliene sukūrė spektaklį apie žinomą disidentę ir kovotoją už tikėjimo laisvę Sovietų Lietuvoje Nijolę Sadūnaitę. Šis Martine Merri režisuotas spektaklis buvo nufilmuotas, vėliau jį parodė Lietuvos televizija. Aktorius taip pat vaidino Jean-Philippe Toussaint režisuotame filme „Sevilietis“ (pranc. La sévillane, 1992 m.). Vėliau jis pradėjo rašyti pjeses, kurti spektaklius ir seminarų metu dėstyti aktorystės meną studentams.
J.-Ch. Mončys–Martel namuose turėjo surinkęs gausią meno kolekciją – joje ne tik tėvo A. Mončio darbai, bet ir senelio iš motinos pusės bei dėdės Joel bei Jan Martel kūriniai. Siekdamas propaguoti tėvo kūrybinę veiklą J.-Ch. Mončys–Martel dažnai lankėsi Lietuvoje, rėmė skulptoriaus muziejų Palangoje. Jis buvo išleidęs knygą „Mano tėvas Antas: 100 prisiminimų apie Antaną Mončį“.
J.-Ch. Mončys apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžiumi.
Prezidentas Gitanas Nausėda reiškia užuojautą dėl aktoriaus ir režisieriaus, iškilaus pasaulio lietuvio, savo tėvo skulptoriaus Antano Mončio darbų ir lietuvių kultūros skleidėjo Prancūzijoje J.-Ch. Mončio-Moncevičiaus mirties.
Pasak šalies vadovo, su didele pagarba ir dėkingumu prisiminsime jo pastangas ir milžinišką indėlį vystant Lietuvos ir Prancūzijos santykius, telkiant Prancūzijos lietuvių bendruomenę, taip pat tikrą, labai nuoširdų rūpestį mūsų kūrinijos sklaida bei nepaprastai kilnią ir dosnią savo tėvo kūrinių dovaną Lietuvai.
Taip pat skaitykite
„Bus gerai“, uždainuodavo J.-Ch. Mončys-Moncevičius, taip pabrėždamas savąsias šaknis ir požiūrį į gyvenimą. Prisimindamas mūsų šiltus susitikimus tikiu, kad ir šiųmetinis Lietuvos sezonas Prancūzijoje taps savotišku jo veiklos ir atsidavimo Lietuvai pavyzdžiu“, – rašoma prezidento užuojautoje.
Valstybės vadovas perduoda nuoširdžią užuojautą velionio artimiesiems ir bičiuliams bei visai Lietuvos kultūros bendruomenei ir lietuvių diasporai Prancūzijoje.
„Mončys. Žemaitis iš Paryžiaus“ pristatantis Mikuta: filmas apie emigravusį genialų skulptorių, kuris taip ir neprarado lietuvybės:
Dokumentinis filmas „Mončys. Žemaitis iš Paryžiaus“ (kviečiame žiūrėti LRT Epikoje)
Antano Mončio šimtosioms gimimo metinėms – paroda „Veidai ir dvasios“: eksponuojami Lietuvoje dar nerodyti darbai:
