Mirė rašytoja, prozininkė Vytautė Žilinskaitė, šią žinią patvirtino Lietuvos rašytojų sąjunga. Rašytojai buvo 93-eji metai.
Vytautė Žilinskaitė gimė Kaune 1930 m. gruodžio 13 d. 1955 m. baigė Vilniaus universitetą, žurnalistiką, rašoma Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje.
Kūrinius pradėjo spausdinti 1950 m.
Išleido eilėraščių rinkinį „Nesustok, valandėle“ (1961), vėliau kūrė prozą. Satyriniuose ir humoristiniuose apsakymuose (rinkiniai „Ne iš pirmo žvilgsnio“ 1962, „Ir aš ožius ganiau“ 1965, „Angelas virš miesto“ 1967, „Romantikos institutas, arba Pafilosofavimai“ 1968, „Humoreskos“ 1971, „Paradoksai“ 1973 ir kt.) šmaikščiai kritikuojama žmonių dvasinis primityvumas, sumiesčionėjimas, neigiami visuomeniniai reiškiniai, atskleidžiama šiuolaikinės civilizacijos prieštaringumas; blogybių kritika susieta su pastangomis atskleisti reiškinių esmę.
Temų spektras platus – ekologija, politika, socialinis jautrumas, meilė, draugystė ir kitos. Kūriniams būdinga ironija, stulbinantys kontrastai, paradoksai, sąlygiškumai, hiperbolės, mitiniai motyvai.
Parašė dokumentinę apysaką apie nacių okupacijos metus „Mano neapykanta stipresnė“ (1964), taip pat parašė scenarijų kino filmui „Tas prakeiktas nuolankumas“ (pagal Vaižganto apysaką „Dėdės ir dėdienės“ 1970, režisierius A. Dausa), romaną „Ne tas drugys“ (2013), sudarė lietuvių feljetonų antologiją „Įdomiausioji kaukė“ (1993). Humoreskų inscenizacijų ir pjesių pastatyta lėlių, radijo, televizijos teatre.
Išskirtinė kūryba vaikams
Reikšmingesnės knygos vaikams: pasaka „Melagių pilis“ (1968), pjesių rinkiniai „Berniukas iš albumo“ (1974), „Stebuklingas apsiaustas“ (1977), literatūrinių pasakų rinkinys „Robotas ir peteliškė“ (1978), rinktinė „Ledinė fėja“ (1979), apsakymų rinkiniai „Gaidžio kalnas“ (1981), „Nebijokė“ (2000), apysaka pasaka „Kelionė į Tandadriką“ (1984), pasakų ir apsakymų rinkinys „Radinių namelis“ (2009), apysaka paaugliams „Kintas“ (2006; 2008 įtraukta į IBBY garbės sąrašą).
Pasakų ir apsakymų pasaulis dinamiškas ir įvairus, veikėjų ir jų išgyvenamų situacijų spektras atspindi tikrovės sudėtingumą.
V. Žilinskaitės knygų išleista bulgarų, estų, latvių, ukrainiečių, vengrų, vokiečių ir kitomis kalbomis.
Lietuvos rašytojų sąjungos narė – nuo 1963 m.
Už kūrybą rašytoja apdovanota Gedimino ordino Riterio kryžiumi (2005), Vaikų literatūros premija (2007). 2022 m. įvertinta Lietuvos rašytojų sąjungos Šimtmečio premija.
Šalies prezidentas, vadovai, kultūros ministras reiškia užuojautą
Respublikos prezidentas, šalies vadovai ir kultūros ministras Simonas Kairys ketvirtadienį pareiškė užuojautą dėl V. Žilinskaitės mirties.
„Netekome didžios Lietuvos rašytojos, satyrikės, vaikų ir jaunimo literatūros meistrės, kurios sąmojumi, filosofine mintimi ir šviesa persmelkta kūryba meniškai ugdė ir ugdys daugelį mūsų šalies kartų. Į daugybę kalbų išversti Vytautės Žilinskaitės kūriniai praturtino viso pasaulio literatūrą. Gili ir drąsi Vytautės Žilinskaitės kūryba visuomet bus įkvėpimo bei tikėjimo gėrio pergale – žmogaus širdyje ir pasaulyje – šaltinis“, – užuojautoje rašė Prezidentas Gitanas Nausėda.
Prezidentas pareiškė nuoširdžią užuojautą rašytojos šeimai, artimiesiems, V. Žilinskaitės skaitytojams ir visai Lietuvos kultūros bendruomenei.
Premjerė Ingrida Šimonytė sakė, kad V. Žilinskaitė rašydama palietė daugelį opių problemų, paskatino į svarbius dalykus pažvelgti kitu kampu ir „šmaikščiai atskleidė žmonių dvasinio primityvumo, šiuolaikinės civilizacijos prieštaringumo bei kitas sudėtingas temas“.
„Ne viena karta užaugo skaitydama jos tekstus, iš kurių išmintį semiame ir šiandien“, – užuojautoje rašė premjerė.
Anot Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen, ne viena lietuvių karta užaugo lydima jos kūrybos vaikams.
„Mūsų kultūrai – didelė netektis. Išėjo talentinga poetė, šmaikščios, aštrios ir taiklios humoristinės literatūros kūrėja“, – teigė ji.
Kultūros ministro Simono Kairio nuomone, V. Žilinskaitė buvo įžvalgi ir principinga kūrėja, o jos tekstai paliko gilų pėdsaką lietuvių literatūroje.
„Vytautės Žilinskaitės kūryba kupina humoro, išminties ir gilaus žmogiškumo, jau keliasdešimt metų džiugina ir įkvepia įvairaus amžiaus skaitytojus“, – rašoma ministro užuojautoje.
Pagal rašytojos pasaką televizijoje buvo sukurtas animacinis filmas „Kaktuso paslaptis“, o novelės tapo 1988-1989 m. laikotarpio trumpo metro komedijomis „Žirklės“ ir „Nuo sekmadienio iki sekmadienio“.
