Skaitytojau, įsivaizduok, laisvą savaitgalio akimirką skrolini draugų instagramo storius, o tavo antra pusė, kaip tik netinkamu metu užmetusi akį, pamatė įsiterpusią reklamą su sužadėtuvių žiedais! Šoko pati situacija kelti neturėtų – juk jeigu apsilankei sužadėtuvių žiedų svetainėje, vėliau pamatysi pakartotinę reklamą socialiniuose tinkluose.
Bet antrai pusei siurprizas tai sugadintas. Ir ant ko nors, atrodo, pykti norisi – tai čia dėl visko kalti slapukai ir tai, kaip internetas tave slapta seka. Kiekvienam iš mūsų debesy yra sukurtas nuolat stebimas skaitmeninis dvynys, o pagal šio dvynio savybes mums su reklamos turiniu peršasi prekės ženklai. Taigi, kokio dydžio ši stebėjimo operacija ir kaip mums, vartotojams, atgauti savo privatumą?
Susipažinęs su ne pelno siekiančių interneto teisybės ieškotojų „Consumer Reports“ 2023 m. ataskaita apie feisbuko duomenų surinkimą, iškart, visiems matant, keliu raudonas vėliavas.
Tyrimo organizatoriai, surikiavę 709 dalyvių duomenis, atskleidė, kad iš viso 186 892 skirtingos įmonės ar prekės ženklai siuntė duomenis apie vartotojus į feisbuko platformą. Kiekvienas tyrimo dalyvis savo duomenis vidutiniškai perduodavo 2 230 įmonių. Vieno iš tyrimo dalyvių paskyra iš viso turėjo beveik 48 000 skirtingų įmonių duomenų. Tai yra masinis duomenų rinkimas, paslėptas nuo galimai aktyviai privatumu nesidominčio vartotojo akies. Ir čia – tik 709 tyrimo dalyviai, nors „Meta“ paslaugomis naudojasi apie pusę Žemės planetos gyventojų.
Šiais metais mano, vartotojų ir žiniasklaidos dėmesys yra sutelktas į tiktoką ir visai agresyvią šio tinklo duomenų rinkimo politiką. Jei šioje programėlėje praleidžiate nemažai laiko, turiu nuliūdinti – programėlės kūrėjai „ByteDance“ kvestionuotinais keliais renka didelius duomenų kiekius, įskaitant vartotojų kontaktų sąrašus, kalendorius ir įrenginių geolokaciją valandiniu intervalu. Ką tai reiškia? „TikTok“ žino, kuriame aukšte tu gyveni, su kuo gyveni ir ko įprastai ieškai internete. Štai Australijos internetinio saugumo ekspertai įspėja „TikTok“ naudotojus dėl galimo Kinijos Vyriausybės įsikišimo į asmeninių duomenų rinkimą. Tačiau „TikTok“ kūrėjų teigimu, jie laikosi standartinių duomenų rinkimo principų.
Čia Jungtinė Australijos ir JAV interneto saugumo įmonė „Internet 2.0“ nusprendė paprieštarauti ir išplatino dar vieną ataskaitą, kurioje teigiama, kad „TikTok“ duomenų surinkimo metodai yra „per daug įsiskverbiantys“ ir kelia abejonių dėl jų paskirties. Tačiau vėlgi – „ByteDance“ teigia, kad duomenų stebėjimo technikos yra įprastos, standartinės, legalios. Ir kad vartotojas, susikūręs paskyrą programėlėje, sutinka su sąlygomis ir net neskaitęs šių paklodės spaudžia „Agree“.
O štai anksčiau minėtieji „Meta“ ieško dar įmantresnių būdų šiek tiek apsunkinti vartotojui kasdienybę. „Meta“ numato naują paslaugą Europos vartotojams – galimybę mokėti už prenumeratą, leidžiančią naudotis socialiniais tinklais „Facebook“ ir „Instagram“ be reklamos. Tai pasiūlymas pasirinkti: mokėti už privatumą ar naudotis paslaugomis nemokamai, bet matant pritaikytą reklamą. Tai vienas iš būdų „Metai“ patenkinti Europos Sąjungos Skaitmeninių rinkų akto privatumo reikalavimus, bet ar pasiūlytas sprendimas yra vartotojui palankus?
Išgirskite dar kartą – vartotojai, nors pamatinės privatumo teisės turėtų priklausyti tik jiems, yra įsprausti į kampą, nes turi rinktis – arba atiduoti sausainį (angl. cookie – sausainis arba interneto slapukas – LRT.lt), arba susimokėti už platformą be reklamos. Ir bet kokiu atveju vartotojas pralaimi milžiniškų tarpininkų, duomenų brokerių, paieškos platformų ir soc. tinklų akivaizdoje.
Ir kad visiems būtų dar linksmiau, paieškos gigantas „Google“ šių metų antroje pusėje planuoja galutinai atsisakyti trečiųjų šalių sausainėlių. Paprastais žodžiais tariant, išbadėję prekės ženklai praras puikiai išbandytas taktikas vartotoją identifikuoti ir grupuoti pagal savybes. Sakytum, laimė vartotojui, o iš tiesų tai yra dar vienas precedentas gigantams ieškoti apėjimų ir dar labiau tiesti ranką link svarbių ir brangių vartotojo duomenų.
Tik šįkart – atsiklausiant. Jei naudojate „Apple“ įrenginį, naudodami kai kurias programėles jau galėjote ekrane sulaukti klausimo, ar norite būti sekami. Be abejo, viliuosi, kad pasirinkote „Ask App Not to Track“, ir nors standartizuotą reklamą vis vien matysite, bent jau savo sausainio neatiduodate. Štai tradicinės reklamos kanalai – televizija, radijas, lauko reklama – savo auditorijos aktyviai nestebi ir neseka, vadovaujasi tradicine logika, kad potencialus pirkėjas jau atsitiktinai yra tarp visų galimai matančių reklamą. Būtent prekės ženklų, tiesą sakant, pragmatiškas gobšumas ir noras kontroliuoti šį procesą iš mūsų galimai ir atima privatumą.
O tai kaip skaitmeninėje erdvėje atgauti prarastą privatumą? Sudėtinga. Atrodo, soc. tinklai stengiasi ir (pagal ES reikalavimus) siūlo vis draugiškesnių privatumo nustatymų, tačiau, mano nuomone, tiek platformos, tiek vartotojai turėtų judėti žiniomis paremto tarpusavio supratimo link.
Vartotojas turėtų aiškiai suprasti, ką jis atiduoda soc. tinklams už nemokamą naudojimąsi platforma (t. y. platformos turėtų geriau išaiškinti, kaip ir kokius vartotojo duomenis atiduoda partneriams). Platformos taip pat turėtų įsipareigoti iš vartotojo reikalauti absoliučiai minimalaus duomenų kiekio, kurio užtektų sėkmingam informavimo procesui.
Taip pat interneto gigantai galėtų suteikti galimybę vienu mygtuku atsisakyti bet kokio duomenų naudojimo ar perdavimo trečiosioms šalims, tačiau šiandien, norėdami atsisakyti specifinių „Meta“ partnerių reklamos, kiekvieną jų turime išjungti atskirai. Priminsiu, kad jūsų paskyra gali turėti, pavyzdžiui, 48 000 įmonių duomenų.
Tad nors šiandien internetas nėra mums labai draugiškas ir palankus, ES aktyviai kuria naujus įstatymus, kurie ateityje apsaugos mūsų duomenis nuo interneto gigantų blogų ketinimų. O tave, skaitytojau, kviečiu apmąstyti, kaip socialiniai tinklai tvarko tavo duomenis ir ką jiems atiduodi tu. Ir kai močiutė sakys, kad telefonas mūsų visų klausosi, gali jai atsakyti, kad telefonas jau seniausiai nieko nelaukia ir už mus renka mums patiksiančius sausainius, rūbus ar sužadėtuvių žiedus.
Šaltiniai: „The Verge“, „The Wall Street Journal“.
