Kultūra

2018.06.24 23:57

Vakarų Ukrainoje Lietuvos kunigaikščiams tarnavusios pilys tebesaugo jų atminimą

Rūta Lankininkaitė, LRT TV naujienų tarnyba2018.06.24 23:57

Dėl istorinių peripetijų kai kurios Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės šeimos, valstybėje turėjusios didelę įtaką, nepagrįstai užmirštos, sako istorikai. Bet Vakarų Ukrainoje šimtmečius Lietuvos kunigaikščiams tarnavusios pilys saugo jų atminimą.

Zbaražo pilis Volynėje – italų architekto Vincenzo Scamozzi projektas. Ją valdė iš Fiodoro Kaributaičio kildinama Zbaražskių giminė. 4 bokštų, su kareivinėmis, apsupta pelkių ir upių tvirtovė turėjo gynybinę reikšmę. Ją nuolat puldinėjo iš vakarų Vokiečių ordinas, iš rytų – Aukso Ordos kariai.

Tvirtovė dabar atrodo taip, kaip ir 1675 m., kai ją sudegino totoriai. Dabar pilyje veikia istorijos muziejus, antrame pilies rūmų aukšte įrengtos vargonų, šokių bei veidrodžių salės – tokios, kokias buvo suprojektavęs architektas V. Scamozzi. 

„Volynėje maišėsi lietuvių, rusų ir žemaičių kunigaikščiai. Oficialios kalbos buvo kelios, netgi Abiejų Tautų Respublikos laikais Volynėje lenkų kalba nebuvo pagrindinė. Lietuvių kunigaikščius palaikė Lenkijos šlėktos ir vietiniai bajorai, padėję kurti valstybę. Lietuvos kunigaikščių šeimos per mažai įprasmintos“, – pasakojo Ternopilio srities pilių draustinio mokslinis bendradarbis Ivanas Rybčakas.

Pasak istorikų, tvirtovė tapo sunkiai prieinama, kai ją perėmė dabar nepelnytai užmiršti Višnioveckiai – Lietuvos didžiosios kunigaikštystės bajorų, kunigaikščių ir didikų Gediminaičių giminė.

Jie Volynėje ir Podolėje valdė žemes, kuriose gyveno apie 300 tūkst. gyventojų ir turėjo 12 tūkst. karių kariuomenę. Jų giminės lizdas – Vyšniovecas.

Višnioveco vietovė istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėta 1395 m.  Manoma, kad tais metais Vytautas Didysis Višnioveco žemes padovanojo kunigaikščio Algirdo sūnui Kaributui. Šis ant kalno buvo pastatęs pilį, kuri iki šių laikų neišliko.

Būtent ši vietovė davė vardą karališkai giminei. Pagrindinis atstovas – Mykolas Kaributas Višnioveckis, kilęs iš Algirdaičių, Krokuvoje 1669 m. buvo karūnuotas Lenkijos karaliumi.

Apie Višnioveckių giminę prieš porą metų Kijeve išleista monografija. Rūmuose sulaupta biblioteka ir paveikslų galerija.

„Višnioveckiai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės administracijoje tradiciškai užėmė aukštas pareigas. Paskutinis iš giminės – kunigaikštis Mykolas – buvo kancleriu, etmonu, Šiaurės mūšyje sėkmingai vadovavo Lietuvos kariuomenei, buvo Vilniaus vaivada“, – sakė Ternopilio srities pilių draustinio mokslinė bendradarbė Liubovė Šijan.

Remiantis istoriniais šaltiniais, jis šiuos rūmus 1730 m. ir pastatė. Šalia jų išlikusi Voznesenskio cerkvė, kurios požemiuose palaidota apie 20 šios šeimos asmenų.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.