Prezidentės Dalios Grybauskaitės įkurto Valstybės pažinimo centro skaitykla nebebus prieinama visuomenei, sako prezidento atstovai. Viena įspūdingiausių centro erdvių – buvusi atvira lankytojams skaitykla su įvairiomis prezidentams dovanotomis knygomis ir langais į prezidentūros kiemą – atiduota prezidento reikmėms: komandos susitikimams, interviu.
Po to, kai rugpjūčio mėnesį Valstybės pažinimo centro lankytojams ir LRT.lt kilo klausimų apie skaityklos prieinamumą visuomenei, prezidentūros atstovai teigė, kad vykdomas patalpos remontas. Spalio 6 d. prezidento atstovas spaudai Ridas Jasiulionis LRT.lt patvirtino, kad skaitykloje remontas yra baigtas.
„Ši erdvė jau naudojama įvairiems Prezidento, jo komandos susitikimams, interviu“, – rašoma prezidentūros laiške.
LRT.lt tikslinosi, ar tai reiškia, jog Valstybės pažinimo centro skaitykla nebus prieinama visuomenei, o spalio 17 d. gavo atsakymą, kad šiuo metu skaitykloje galioja „įprastas Prezidento rezidencijos patalpų saugumo režimas“.
„[Toks režimas] nenumato lankytojų lankymosi jose“, – savo laiške teigė prezidentūra.
Anot prezidentūros atstovo, pats Valstybės pažinimo centras veikia, yra prieinamas lankytojams. Šiuo metu rengiama nauja erdvė – sensorinis kambarys.
„Įrengtame sensoriniame kambaryje VPC lankytojai galės atsipalaiduoti, atitrūkti nuo įprastos, pažįstamos aplinkos, tarsi persikelti į naują pasaulį, kuriame vienu metu peno gauna visi žmogaus pojūčiai. Sensorinis kambarys taip pat bus skirtas ir VPC lankytojams vaikams su specialiaisiais poreikiais, jo aplinka suteiks galimybę susitvarkyti su iššūkiais, nusiraminti ir atsipalaiduoti. Augant VPC lankytojų moksleivių srautui, tokia patalpa muziejuje tampa vis aktualesnė“, – rašoma prezidentūros atsakyme.
Sensorinį kambarį tikimasi įrengti iki šių metų pabaigos.
Taip pat skaitykite
LRT.lt primena, kad pirmieji susidomėjimą skaityklos, o ir viso Valstybės pažinimo centro veikla iškėlė žurnalistai Dovydas Pancerovas ir Birutė Davidonytė knygoje „Pranešėjas ir Prezidentas“.
„Pirmoji ponia neturėjo ir atskiro kabineto. Likę laisvi atrodė netinkami, o ją įkurdinti prezidento kabinete buvo neįmanoma. Nuskambėjo noras iškraustyti Prezidento kanceliarijai priklausantį Valstybės pažinimo centrą ir ten įkurdinti pirmąją ponią, tačiau pabijota visuomenės reakcijos, mat ši muziejų primenanti edukacinė erdvė buvo gausiai lankoma žmonių“, – rašoma knygoje.
Vėliau socialinio tinklo „Facebook“ įraše vilnietis Rytis Zaloga sakėsi norįs patikrinti minėtoje knygoje esančią „miesto legendą“, tad lankėsi Valstybės pažinimo centre ir nustebo, kad anksčiau buvusios atviros lankytojams centro skaityklos durys tuo metu buvo užrakintos. Nors prezidentūra tuo metu teigė, kad skaitykloje vyksta remonto darbai, vilnietis R. Zaloga oponavo, kad sprendžiant iš įvairių oficialių fotografijų – skaitykloje vyksta įvairūs prezidento ir pirmosios šalies ponios Dianos Nausėdienės priėmimai, susitikimai.
Valstybės pažinimo centras buvo įkurtas 2019 m. Šios idėjos autorė – prezidentė D. Grybauskaitė. Centro veikla susitelkia į sąmoningų piliečių ugdymą, o pagrindinė centro vertybė – atvirumas piliečiams, visuomenei, užsienio svečiams.
Viena iš tuomečių Valstybės pažinimo centro kūrėjų, prezidentės D. Grybauskaitės patarėja kultūros ir švietimo klausimais dr. Rūta Kačkutė dar vasarą su LRT.lt dalijosi mintimis apie tai, kokia pagrindinė centro idėja.
Anot jos, skaitykla – svarbi centro vieta. Skaitykloje anksčiau vykdavo edukaciniai užsiėmimai vaikams, lankytojai galėjo skaityti erdvėje esančias knygas, išskirtiniais atvejais ten vykdavo ir prezidentės D. Grybauskaitės susitikimai, tačiau tokia praktika buvo reta. Skaityklos pagrindinė funkcija buvo priimti lankytojus, pasiūlyti jiems erdvę būti, o ne organizuoti valstybės vadovo susitikimus.
„Ir biblioteka, pati gražiausia Valstybės pažinimo centro vieta. Šviesi, su langais į prezidento kiemą. Šioje erdvėje buvo kaupiamos knygos, kurias Lietuvos žmonės dovanodavo prezidentui. Knygas bibliotekai dovanodavo daugybė žmonių, nes norėjo, kad apie jų kraštą, regioną būtų galima rasti informacijos.
Baltos, pilnos knygų lentynos ir laisva erdvė viduje, kur žmonės galėjo atsisėsti, skaityti knygas. Ta erdvė lengvai transformuodavosi, ten taip pat darydavom susitikimus, diskusijas, transliacijas iš Valstybės pažinimo centro. Tokia demokratiška erdvė. Būdavo žmonių, kurie į centrą net neateidavo, nes jau buvo jame lankęsi, bet ateidavo į biblioteką pasėdėti, paskaityti“, – LRT.lt š. m. rugpjūčio mėnesį sakė R. Kačkutė.
