Valstybės pažinimo centras Prezidento rūmuose duris atvėrė dar 2016 m. pavasarį ir netrukus įvertintas kaip „Svetingiausias muziejus“. Tačiau bandymai apsilankyti muziejuje rodo, kad šiandien centras nebėra toks svetingas, o populiarumą pelniusios skaityklos durys – visai užrakintos.
Prezidentūra aiškina, kad skaitykloje vyksta remonto darbai ir neatsako, ar po remonto skaitykla bus grąžinta lankytojams. Prezidentūra taip pat nei patvirtina, nei paneigia, kad šioje erdvėje gali būti įkurtas pirmosios ponios Dianos Nausėdienės darbo kabinetas.
Registruotis vizitui pasiūlė 2029 m.
Prieš kelias dienas feisbuke pasirodžiusiame įraše vilnietis Rytis Zaloga papasakojo apie nelengvus bandymus aplankyti muziejų.
„Iki 2029 m. rugsėjo vietų nėra. Nė vienos. Gal ir vėliau nėra, nebežinau, aš ties 2029 metų rugsėju pasidaviau. Aš tikrai žinau, kad muziejus geras, bet jis turėtų būti populiariausias muziejus pasaulyje su tokiais lankomumo rodikliais ir eile daugeliui metų į priekį.
2023 07 19 siunčiu elektroninį laišką muziejui su klausimu, koks yra artimiausias laikas, kada lankytojas galėtų užsiregistruoti vizitui, gal formoje kažkokia klaida? Nes visai norėčiau į muziejų.
2023 07 19 sužinau, kad šiuo metu laikai nėra atidaryti, todėl nieko ir nerandu. Bet užteks pasakyti man įdomų laiką šią ar kitą savaitę ir galėsiu ateiti, o savaitgalį netgi galiu ateiti be registracijos.
Kadangi savaitgaliui turėjau kitų planų, sutarėme dėl apsilankymo 2023 07 27“, – sunkumus patekti į muziejų feisbuke aprašė R. Zaloga.
Liepos 31 d. ryte LRT.lt žurnalistai irgi pabandė registruotis savarankiškam apsilankymui Valstybės pažinimo centre internetu, tačiau laisvų laikų nebuvo bent keliems mėnesiams į priekį.
„Norintys apsilankyti centre savarankiškai yra priimami, nors sistemoje ir nėra atverti visi laikai. Šiuo metu vasara, atostogų metas, todėl turime labai daug išankstinių registracijų įvairioms stovykloms ir moksleivių užsiėmimams, kurie užima tam tikrus laikus. Jeigu vedame užsiėmimus, edukacijas specialiųjų poreikių vaikams ar didesnėms grupėms – laikų neatidarome, nes nenorime, kad dubliuotųsi apsilankymai. Tai vienas aspektas.
Kitas – vasara. Šiuo laikotarpiu yra sumažėjęs ir žmogiškųjų išteklių skaičius, edukatoriai taip pat atostogauja. Žmonės, norintys užsiregistruoti, gali tai padaryti telefonu, el. paštu ar per elektroninę sistemą internete. Paskambinusiems ar parašiusiems visada stengiamės surasti geriausią abipusį laiką. Nusiskundimų patys nesame sulaukę“, – situaciją LRT.lt nupasakojo Valstybės pažinimo centro komunikacijos specialistė Ina Stončė.
Jos teigimu, išankstinė registracija į centrą reikalinga dėl to, kad šis yra Prezidento kanceliarijos dalis, kuriam taikomi papildomi saugumo reikalavimai.
Vis dėlto po pokalbio su centro atstove jau antroje dienos pusėje sistemoje pasirodė keletas laisvų dienų galimiems apsilankymams. Po kelių valandų jų dar padaugėjo.
LRT.lt kalbintas R. Zaloga teigė anksčiau muziejuje lankęsis tik savaitgaliais be išankstinės registracijos: „Tačiau kai sugalvojau apsilankyti darbo dieną, tai padaryti buvo beveik neįmanoma. Žinau, kad anksčiau yra kam pavykdavo nueiti į muziejų ir darbo dieną, muziejus veikė kaip muziejus, ne kaip solo peržiūrų erdvė.“
Pašnekovo žiniomis, prieš kurį laiką į muziejų ėję žmonės naudodavosi registracijos sistema ir ji veikė.
Kačkutė: Centras buvo sukurtas žmonėms
Centro kūrimui ir veiklai iki 2019 m. vidurio vadovavo buvusi prezidentės D. Grybauskaitės patarėja, dabartinė Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė dr. Rūta Kačkutė. LRT.lt R. Kačkutė teigė šiuo metu esanti atitolusi nuo centro ir jo veiklos, tačiau sutiko papasakoti apie centro įkūrimo idėją, kontekstą ir veiklą jos vadovavimo metu.
Idėja įkurti Valstybės pažinimo centrą kilo prezidentei D. Grybauskaitei. Norėta sukurti vietą, kurioje pilietis galėtų sužinoti viską apie valstybę bei suprasti, kaip jis gali aktyviai dalyvauti valstybės gyvenime. Kalbėdama apie centro įkūrimo idėją, R. Kačkutė akcentuoja kontekstą: tuo metu buvo prasidėjęs Rusijos puolimas prieš Ukrainą.
„Buvo daug kalbama apie pilietiškumo skatinimą ir centras buvo viena iš priemonių įtraukti žmones į valstybės gyvenimą, valdymą ir pasakyti piliečiams, kad valstybė ir yra patys žmonės. Valstybė tiek klestės, kiek žmonės prisidės prie jos gerovės. Toks buvo tikslas, tokia buvo pradžia.
Valstybės pažinimo centras – tai išskleista Konstitucija, kuri yra papasakota per labai aiškius, suprantamus pavyzdžius, siekiant parodyti, kaip veikia valstybės aparatas ir kaip kiekvienoje situacijoje žmogus gali daryti įtaką, keisti ir pats kurti valstybę.
Valstybės pažinimo centras buvo sukurtas žmogui. Parodos, susitikimai, diskusijos, mokymai, edukacijos, įvairių laidų kūrimas – tai yra centro veikla. Taip pat buvo bendradarbiaujama su įvairiomis organizacijomis. Bet aš galiu kalbėti tik apie tuos metus, kai dirbau centre, iki 2019 m. vidurio“, – pasakojo R. Kačkutė.
Jos aiškinimu, ne tiek daug valstybių muziejų, įsikūrusių prezidentūrose, pasakoja ne apie prezidentą, o apie valstybę. „Tuo mes esame unikalūs. Užsieniečiai labai žavėdavosi, kad prezidentūra atsivėrė ir kad tai yra atvira institucija, kurioje visos visuomenės grupės telkiamos diskutuoti apie valstybei svarbius klausimus. Labai svarbi vieta, kuri tapo atvira visiems piliečiams“, – dėstė pašnekovė.
R. Kačkutės aiškinimu, centrą sudaro trys pagrindinės erdvės. Viena erdvė – nuolatinė ekspozicija, išsidėsčiusi per tris aukštus. Antra – didelė 100 kvadratinių metrų kintamų parodų erdvė. „Ir biblioteka, pati gražiausia Valstybės pažinimo centro vieta. Šviesi, su langais į Prezidento kiemą. Šioje erdvėje buvo kaupiamos knygos, kurias Lietuvos žmonės dovanodavo Prezidentui. Knygas bibliotekai dovanodavo daugybė žmonių, nes norėjo, kad apie jų kraštą, regioną būtų galima rasti informacijos.
Baltos, pilnos knygų lentynos ir laisva erdvė viduje, kur žmonės galėjo atsisėsti, skaityti knygas. Ta erdvė lengvai transformuodavosi, ten taip pat darydavom susitikimus, diskusijas, transliacijas iš Valstybės pažinimo centro. Tokia demokratiška erdvė. Būdavo žmonių, kurie į centrą net neateidavo, nes jau buvo jame lankęsi, bet ateidavo į biblioteką pasėdėti, paskaityti“, – sako R. Kačkutė.
Jos aiškinimu, skaitykla per knygas, per literatūrą turėjo papasakoti apie visą Lietuvą. Skaitykloje buvo siūlomos knygos, kurias žmonės padovanojo bibliotekai, ir knygos, kurias žmonės dovanojo patiems prezidentams. Čia buvo galima rasti knygų, kurias žmonės dovanojo ne tik D. Grybauskaitei, bet ir prezidentams Valdui Adamkui bei Algirdui Brazauskui.
Durys į skaityklą – užrakintos
Tačiau pastaruoju metu centro skaitykla lankytojams neprieinama. Su tuo susidūrė ir R. Zaloga, išvydęs užrakintas erdvės duris.
Įraše socialiniame tinkle autorius neneigia vizito metu norėjęs patikrinti „miesto legendą“, apie kurią rašoma populiarioje Birutės Davidonytės ir Dovydo Pancerovo knygoje „Pranešėjas ir Prezidentas“. Minėtą knygą prezidentas G. Nausėda yra įvardijęs kaip „pasakas“.
„Pirmoji ponia neturėjo ir atskiro kabineto. Likę laisvi atrodė netinkami, o ją įkurdinti prezidento kabinete buvo neįmanoma. Nuskambėjo noras iškraustyti Prezidento kanceliarijai priklausantį Valstybės pažinimo centrą ir ten įkurdinti pirmąją ponią, tačiau pabijota visuomenės reakcijos, mat ši muziejų primenanti edukacinė erdvė buvo gausiai lankoma žmonių“, – rašoma knygoje.
Vienas knygos autorių D. Pancerovas ir šiandien neatsižada paskleistų žodžių.
„Tuo metu, kai rašėme knygą „Pranešėjas ir Prezidentas“, iš mūsų šaltinių sužinojome apie planus įkurti pirmosios ponios kabinetą Valstybės pažinimo centre. Per knygų mugę su padėtimi susipažinę žmonės sakė, kad tai jau nebe planas, o realus projektas. Todėl neseniai pasirodęs R. Zalogos pranešimas apie tai, kaip sudėtinga patekti į Valstybės pažinimo centrą, o skaityklos durys – užrakintos, manęs nenustebino. Tai dar viena detalė“, – LRT.lt kalbėjo D. Pancerovas.
Prezidentūra: skaitykla bus naudojama Prezidento funkcijoms
LRT.lt kreipėsi į prezidentūrą, prašydama pakomentuoti situaciją ir patvirtinti arba paneigti, kad skaitykloje planuojama įkurti p. D. Nausėdienės kabinetą. Į pateiktus klausimus atsakė prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis
„Prezidentūros rūmų pastate esanti skaitykla nuo pat jos įkūrimo yra naudojama ir kaip patalpa įvairiems susitikimams, valstybės vadovo interviu filmavimams.
Šiuo metu skaitykloje yra baigiami remonto darbai. Jiems pasibaigus patalpa, kaip ir anksčiau, bus naudojama reprezentacinėms valstybės vadovo ir Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos funkcijoms“, – rašoma R. Jasiulionio komentare.
Informacija, ar skaitykloje bus įkurtas D. Nausėdienės kabinetas, atsakyme nebuvo nei patvirtinta, nei paneigta.
LRT.lt paprašė prezidentūros patikslinti, kada buvo pradėti remonto darbai. Kaip rašoma atsakyme, šalia VPC esančios skaityklos remonto darbai pradėti 2022 m. gegužę, juos baigti planuojama 2023 m. rugsėjį.
Nors ir teigiama, kad buvusi bene populiariausia muziejaus erdvė – skaitykla – šiuo metu remontuojama, R. Zaloga naujausiame savo feisbuko įraše primena apie dar visai neseniai joje vykusius filmavimus ar susitikimus.
„Dabar turime rugpjūčio antrą dieną, ir remonto darbai vis dar bus užbaigti visai netrukus. Todėl labai suglumau prisiminęs, kad Prezidento ir pirmosios ponios sveikinimas Lietuvai Šv. Velykų proga, paskelbtas 2023 04 09, buvo nufilmuotas Valstybės pažinimo centro skaitykloje.
„Dar nepatogiau pasidarė pamačius nuotraukas iš D. Nausėdienės susitikimo su Maltos ordino ambasadoriaus žmona Friederike Wilhelmine Princess von Hanau Grafin Schaunburg, toje pačioje skaitykloje 2023 04 27“, – priduria R. Zaloga įraše feisbuke.
LRT.lt prezidentūros teiravosi, ar skaitykla po remonto bus atvira lankytojams ir kokie konkrečiai remonto darbai atliekami.
„Remonto darbai yra susiję su efektyvesniu patalpos pritaikymu Prezidento, jo komandos susitikimų organizavimui bei Prezidento reprezentacinėms reikmėms.
Dėl patalpos atvirumo VPC lankytojams bus sprendžiama įvertinant numatytus tolesnius pokyčius VPC, siekiant suderinti centro lankytojų srautus su Prezidento rezidencijos saugumo reikalavimais“, – teigia R. Jasiulionis.
Praėjusią savaitę pasirodžiusiame straipsnyje portalas „Delfi“ rašo apie birželio viduryje Prezidento kanceliarijos pasirašytą sutartį dėl baldų pirkimo. Vienas iš baldų buvo rūbų spinta, kuri, kaip nurodyta sutartyje, turėjo būti sumontuota Valstybės pažinimo centre. „Delfi“ prezidentūros atstovų teiravosi, ar ji bus sumontuota bibliotekoje ir kas naudosis šia spinta, tačiau į šį klausimą atsakymo negavo.
Prezidentūra, R. Jasiulionio komentare taip pat pateikia informaciją apie Valstybės pažinimo centro lankomumą: „Per pastaruosius metus VPC aplankė daugiau kaip 21 tūkst. lankytojų. Centre buvo atidarytos 6 naujos parodos ir ekspozicijos: „Konstituciniu keliu“, „Dabartis naujajam rytojui – DNR paveikslas Nr. 1“, „Vėtrungė“, „Balsalapis: paprastas popieriaus lapas ar galios įrankis“, „Žalios ateities herojai“, paroda pagal Timothy Snyderio ir Noros Krug knygą „Apie Tironiją. Dvidešimt pamokų iš dvidešimtojo amžiaus“. Atnaujinta ekspozicija „Atminties randai“ ir „Tapatybė“.
