Kelmės rajonas vienai savaitei tapo įvairių sričių menininkų rezidencija. Užventyje 14 metus rengiamame plenere keliasdešimt skulptorių, akvarelininkų ir kalvių rodo kūrybą. Šių metų pleneras „Užventis mene“ skirtas šiame krašte gyvenusios ir kūrusios Marijos Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos atminimui.
Užventyje visą šią savaitę darbuojasi 16 kalvių iš Lietuvos ir Latvijos. Kiekvienas kaldina po rožę, kurios bus sujungtos į bendrą darbą.
„Čia požiūris į rožę plačiąja prasme – čia ir rožinis, ir erškėtrožė, ir su tikėjimu. Čia kiekvienam pagal savo išmonę, supratimą. Ir aišku, tuo pačiu meistrystė – parodyt savo meistrystę, kaip tu įvaldai metalą“, – apie renginį pasakoja kalvis, kryždirbys Virgilijus Mikuckis.
Rožės motyvas pasirinktas neatsitiktinai – pernai sukako šimtas metų Šatrijos Raganos apysakai „Sename dvare“, kur aprašomas 19 amžiaus Užvenčio dvaras ir jo kultūrinis gyvenimas. Literatūrologų vienu meniškiausių rašytojos kūrinių laikoma apysaka žymi ir dėl akcentuotų rožės įvaizdžių. Tad šią temą rinkosi visi plenero dalyviai. Štai dailininkai lieja rožynus akvarele.
„Čia, kiek matau, visi kažkaip [su] įvairiomis interpretacijomis. Kvapas, spalva, tai vat spalva – nuo baltos, rausvos, iki juodos, kur rožių nebūna juodų. Bet tai daroma ir įvyksta. Galbūt tokio nevisai realistinio, tokio galbūt simbolinio vaizdavimo“, – nurodo akvarelininkas Voldemaras Barakauskas.
Ventos upės saloje – keramikų šamoto skulptūros. Šiauliečiai Šliuželiai, kuriantys rožės pumpurą, sako į procesą įtraukę ir vietos bendruomenę.
„Pabandėm lipdyti rožės pumpurą su daugybe rankelių. Čia yra tiesiog sąlyginės rankytės, kurios, menine prasme, dydžiu mums tinka. O pačioj viršūnėje [esanti] karūna yra konkrečių žmonių, gyvenančių Užventyje, liejiniai. Išlietos, atspaustos rankytės ir, manau, kad bus miela ir jiems patiems pamatyti, ir ta tokia suteikta prasmė žmonių darbams“, – įsitikinusi keramikė Irena Šliuželienė.
Pasak organizatorių, itin svarbu ir priartinti profesionaliąją kultūrą prie regiono žmonių.
„Siekiam vietos kultūrinę sanklodą panaudot per meną, išviešint, kad vietos dvasią atspindėtume kūrybiniais darbais. Mums atrodo, kad tai vyksta tokia teigiama linkme, atrodo, kad ir vietos žmonės tą pastebi, tuo džiaugiasi“, – tvirtina plenero organizatorė Milda Balvočiūtė-Knyzelienė.
Nė tūkstančio gyventojų neturinčiame Užventyje menininkų plenerai rengiami 14 metų. Per tą laiką sukaupta nemenka meno kūrinių kolekcija. Įkurtas vienintelis toks šalyje šamoto skulptūrų parkas. Puoselėjama unikali lietuvių kryždirbystės tradicija, sulaukusi UNESCO pripažinimo. Užventyje esanti meninės kalvystės kolekcija viena įspūdingiausių šalyje.
