Vasario 14-ąją, artėjant Lietuvos valstybės atkūrimo dienai, Prezidentūroje šešiems Lietuvos kūrėjams teikiamos 2022-ųjų Nacionalinės kultūros ir meno premijos, apdovanojamas ir Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos laureatas.
Pradėdamas premijų teikimo ceremoniją prezidentas G. Nausėda dėkojo visiems laureatams už meistrišką kūrybą, praturtinančią naujais įspūdžiais, idėjomis, pasaulėžiūros pokyčiais.
„Toks yra kūrėjų ir valstybės santykis: esminis, pirmapradis, lemiantis ir apibrėžiantis, netgi pranašaujantis ateitį. Jis kuria valstybę pačia tikriausia šio žodžio prasme“, – kalbėjo prezidentas.
„Šalies istoriją svarbu ne tik kurti, bet ir saugoti, ginti. Būti kūrėju reiškia užimti ir aktyvią visuomeninę poziciją“, – kalbėjo G. Nausėda.
Prezidentas pagarbos žodžius tarė praėjusį pavasarį Mariupolyje rusų okupantų nužudytam kino režisieriui Mantui Kvedaravičiui. „Mantas Kvedaravičius krito didvyrio mirtimi, iki paskutinių akimirkų likęs ištikimas svarbiausiems savo gyvenimo ir kūrybos principams, universalioms žmogaus ir žmonijos vertybėms“, – sakė prezidentas.
Valstybės vadovas palinkėjo visiems laureatams neblėstančio smalsumo, įkvėpimo ir šviesios Lietuvos saulės.
Rašytojas Kazys Saja apdovanotas už viso gyvenimo nuopelnus – „už mamutų medžiojimą teatre ir prozoje“. Apie laimėtą premiją sužinojo būdamas ligoninėje.
„Karo metais, kai Žemaitijoje baigiau pradinę mokyklą, vargingi mano globėjai mokytis man toliau neleido. Liūdėdamas ėmiau rašyti eilėraščius“, – prisiminė K. Saja, cituodamas savo poezijos posmus apie vienatvę. Laureatui kliuvo, kaip viešumoje niekinama ir naikinama lietuvių kalba.
K. Saja prisiminė ir lietuvišką posakį „kai duoda, imk, kai muša – bėk“, sako, jį šiek tiek pakeitęs: „Kai muša, ginkis, o, kai duoda, dalinkis. Pasitaręs su žmona 10 tūkst. eurų paskyriau Ukrainai, kovojančiai už laisvę“, – kalbėjo K. Saja ir sveikino visus su Vasario 16-ąją.
Kompozitorė Žibuoklė Martinaitytė-Rosaschi apdovanota už šviesotamsos gelmę muzikoje. Ji kalbėjo apie kolektyvinės vaizduotės galią. Anot jos, būtent tai padėjo lietuvių tautai pasiekti Nepriklausomybę.
Kompozitorė dėkojo Lietuvos muzikos bendruomenei ir jos muzikos atlikėjams – tik taip jos kūryba skleidžiasi pasaulyje. „Ačiū visiems, kuriantiems vieną efemeriškiausių meno formų, tačiau ji, net ir būdama tokia, padeda atskleisti būties laikinumo grožį“, – sakė Ž. Martinaitytė-Rosaschi.
Kino kūrėjas, Mariupolyje žuvęs Mantas Kvedaravičius apdovanotas už bebaimę dokumentiką, už ryškų pėdsaką pasaulio ir Lietuvos kino padangėje. Jam skirtą apdovanojimą šalies vadovas įteikė režisieriaus dukrai Tėjai Kvedaravičiūtei ir seseriai Jurgai Arustienei.
„Noriu padėkoti visiems, kurie buvote kartu su Mantu, kai jis ieškojo ir kūrė. Visiems, kurie prisidėjo surandant, parvežant, paskleidžiant paskutinę Manto istoriją iš Mariupolio, taip pat visiems, kurie nuoširdžiai rūpinatės, kad istorijos, papasakos Manto, gyventų ir sklistų kuo plačiau“, – kalbėjo J. Arustienė.
Poetas Rimvydas Stankevičius premiją pelnė už klasikos geną šiuolaikinėje poezijoje. Jis džiaugėsi, kad vis dar turime vertų ir kuriančių nacionalinį meną, nacionalinę valstybę.
R. Stankevičius, atsiimdamas apdovanojimą kalbėjo, kad iki šiol remiasi skautiška patirtimi iš paauglystės.
„Kertinis žodis man – nacionalinė. Šiandien džiaugiuosi ir didžiuojuosi ne tik ir ne tiek dėl to, kad pats esu įvertintas ir kad esame įvertinti šie šeši konkretūs žmonės, bet dėl to, kad turime vertų šiam titului. Turime daugiau nei telpa tiek į trumpąjį, tiek į ilgąjį sąrašą. Esu matęs, kaip skruzdžių bendruomenė persikelia per upės sraunumą. Pačios iš savęs jos suformuoja gyvą salelę ir nesiliauja buvusios atrama viena kitai, kol perneša į kitą krantą. Taip ir vienos tautos žmonės: jie patys iš savęs sutveria nacionalinę kultūrą. Visa tai, ką darome dėl savęs, išnyks su mumis, o tai, ką padarėme Dievui, tėvynei, artimui – išliks“, – kalbėjo poetas R. Stankevičius.
Jis pripažino, kad jam – garbė būti kartu apdovanotų žmonių būryje.
Kino režisierė Giedrė Žickytė pagerbta už veržlų ir įspūdingą kūrybinį šuolį.
„Ir džiaugiuosi, ir jaudinuosi. Širdingai noriu padėkoti Nacionalinių premijų komisijai ir kino bendruomenei už įvertinimą“, – kalbėjo ji.
Režisierė dėkojo kino kritikui Skirmantui Valiuliui, parodžiusiam kelią į kino dokumentiką, taip pat operatoriui Audriui Kemežiui, filmavusiam daugelį jos filmų, režisieriui M. Kvedaravičiui.
„Sumokėti savo gyvenimu už herojus gali tik nepaprastai drąsus kūrėjas“, – kalbėjo G. Žickytė.
Režisierė pridūrė, kad nebūtų sukūrusi nė vieno filmo pati, be komandos. „Su manim nėra lengva“, – juokavo ji, dėkodama šeimai: vyrui, sūnui ir tėvams. Režisierė taip pat dėkojo ir savo filmų herojams, ji teigė auganti kartu su jais.
Operos solistas Edgaras Montvidas premijos nusipelnė už sėkmingą kūrybinę veiklą garsinant Lietuvos dainavimo mokyklą visame pasaulyje. Jis sveikino susirinkusius, visų pirma, su šv. Valentino diena.
„Tai – tarsi abipusė meilės priesaika: tarp manęs ir mano šalies“, – kalbėjo E. Montvidas.
Operos solistas dėkojo pirmiesiems mokytojams, vienas jų – Virgilijus Noreika. E. Montvidas išreiškė dėkingumą ir maestro Gintarui Rinkevičiui, režisierei ir draugei Daliai Ibelhauptaitei, taip pat dėkojo bičiuliams. „Ačiū, kad pakenčiate mane“, – juokavo solistas.
Laureatus sveikino ir kultūros ministras Simonas Kairys, siūlydamas baigti ambicijų karus tuo metu, kai Ukrainoje vyksta žiaurus karas.
Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos laureatu muziejininkas Jonas Vaiškūnas tapo už išskirtinį indėlį tyrinėjant ir puoselėjant etnoastronomijos žiniją, už įvairiapusį ir patrauklų etninės kultūros aiškinimą, viešinimą, tradicinių kalendorinių švenčių rengimą.
„Esu labai dėkingas už šį garbingiausią apdovanojimą“, – sakė J. Vaiškūnas. Atsiimdamas apdovanojimą jis prisiminė savo šviesios atminties senelį, mirusį carinės Rusijos kalėjime.
„Lietuvių kalba yra mūsų valstybės paveldas“, – kalbėjo J. Vaiškūnas. Anot laureato, net jei visi etninės kultūros ženklai būtų iš mūsų atimti, liktų kalba – kaip viltis kada nors atkurti Lietuvos valstybę. J. Vaiškūnas vylėsi, kad Lietuvoje bus puoselėjamas vertybinis pamatas: tautinė kultūra ir valstybinė lietuvių kalba.
Nacionalinė premija šiemet siekia daugiau nei 36 tūkst. eurų. Nacionalinėmis premijomis įvertinami reikšmingiausi kultūros ir meno kūriniai, Lietuvos ir Pasaulio lietuvių bendruomenės kūrėjų sukurti per pastaruosius 7 metus, taip pat kūriniai, sukurti per visą gyvenimą.
