Vilniui švenčiant 700 metų jubiliejų, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas išleido knygą „Gedimino laiškai“. Leidėjai sako, kad iki šiol išleisti leidiniai buvo skirti akademinei visuomenei, o ši knyga – visiems.
Knygoje ne tik visų žinomų laiškų vertimai iš lotynų kalbos, bet ir istorikų paaiškinimai, kaip šiandien reikėtų suprasti 14 a. pradžioje rašytus laiškus.
Prieš 700 metų Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino lotynų kalba rašyti ir siųsti laiškai į Vakarų Europą popiežiui, prekiautojams ir amatininkams – naujoje knygoje. Anot leidėjų, iki šiol 2 kartus išleisti Gedimino laiškai buvo skirti akademikams, o ši knyga – visiems. Ir čia – 7 laiškai, nors istorikai iki šiol kalbėjo apie šešis.
„Čia kaip traktuosi, interpretuosi. Galima suformuoti septintą laišką, galima paimti dalį sutarties, pranešimo dalį ir tada jau turėtume ne 6, o beveik 8 laiškus“, – teigia leidėjas Gytis Vaškelis.
Pasak Gedimino laiškų vertėjo, istoriko Sigito Narbuto, pirmasis laiškas, tikėtina, rašytas dar iki 1323 m. sausio 25-osios, nuo kada ir skaičiuojamas Vilniaus gimtadienis, bet jo parašymo data nėra aiški, o skirtas jis Popiežiui Jonui XXII-ajam.
Čia Gediminas tvirtino, kad kryžiuočiai Lietuvą puola tikrai ne dėl religinių įsitikinimų.
Antrasis laiškas parašytas 1323 m. sausio 25-ąją ir jame kunigaikštis Vakarų Europos miestų gyventojams rašo, kad Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė yra labai tolerantiška krikščionims ir tik kryžiuočių riterių padaryta žala trukdo krikštui. Vėlesni laiškai – kvietimas atvykti dvasininkams bei amatininkams bei prašymas Lietuvą saugoti nuo kryžiuočių antpuolių.
„Juose nuskamba autentiška jokiose retorikos taisyklėse neišdėstyta, nesušukuota mintis. Tarkime, kalbėdamas apie ankstesnių valdovų pastangas palaikyti taiką jis su apmaudu pareiškia, kad „mano protėviai jums rašė laiškus, bet nė šuva nesulojo“, – mini „Gedimino laiškų“ vertėjas S. Narbutas.
Knygoje ne tik iš lotynų kalbos išversti „Gedimino laiškai“, bet ir kultūros istoriko Dariaus Kuolio aiškinamasis straipsnis, kaip reikėtų šiandien šiuos laiškus suprasti.
„Yra neaiškių vardų, vietovardžių, kitaip traktuojamų terminų... 700 metų ir kalbai yra didelis atstumas nuo tų laikų, juolab, kad rašyta vokiškai, lotyniškai ir šiandien visai kitos realijos“, – kalba G. Vaškelis.
Knygą pagal senųjų knygų algoritmus ir šių laikų dvasią iliustravo Marius Jonutis.
